Legendų temas manau verta persikelti iš kapinių į naująjį forumą.
Sąrašus palieku tokius, kokie jie ir buvo. Šis rengtas 2010 m., tad kokio Lewandowski čia nebus, nors pagal dabartinius pasiekimus turėtų.
Žaidėjų aprašymus, kiek kas pasikeitė nuo originalaus varianto, pasistengsiu atnaujinti.

Vidurio Europos sąvoka šioje temoje apims šešias šalis - Lenkiją, Čekiją, Slovakiją, Vengriją, Austriją ir Šveicariją.

Žaidėjai

Į šimtuką pateko:

31 vengras
20 čekų
19 lenkų
18 austrų
6 šveicarai
6 slovakai

Ballon d'Or laimėtojai:

1962 m. - Josef Masopust (Čekoslovakija)
1967 m. - Florian Albert (Vengrija)
2003 m. - Pavel Nedved (Čekija)

Patekę į simbolinę Pasaulio čempionato rinktinę:

1934 m. - Matthias Sindelar, Oldrich Nejedly
1938 m. - František Planička, Gyorgy Sarosi, Gyorgy Zsengeller
1954 m. - Gyula Grosics, Ernst Ocwirk, Jozsef Bozsik, Nandor Hidegkuti, Ferenc Puskas, Sandor Kocsis, Zoltan Czibor
1962 m. - Viliam Schroijf, Josef Masopust
1966 m. - Florian Albert
1974 m. - Jan Tomaszewski, Kazimierz Deyna, Grzegorz Lato
1982 m. - Zbigniew Boniek
1990 m. - Tomaš Skuhravy

Laimėję Europos čempionų taurę arba UEFA Čempionų lygą.

1959 m. - Ferenc Puskas
1960 m. - Ferenc Puskas
1966 m. - Ferenc Puskas
1970 m. - Franz Hasil
1985 m. - Zbigniew Boniek
1987 m. - Jozef Mlynarczyk
1997 m. - Stephane Chapuisat
2001 m. - Ciriaco Sforza
2005 m. - Milan Baroš, Vladimir Šmicer, Jerzy Dudek
2007 m. - Marek Jankulovski
2008 m. - Tomasz Kuszczak
2010 m. - Marko Arnautovic
2012 m. - Petr Čech
2013 m. - David Alaba, Xherdan Shaqiri

Klubai

Austrija

Vienos Rapid - tituluočiausias ir populiariausias šalies klubas. 32 kartus laimėjo Austrijos čempionatą, 14 kartų - Austrijos taurę, po sykį - Vokietijos čempionatą ir taurę. Tradiciškai labiausiai palaikomas darbininkų klasės. Klubo spalvos - žalia ir balta.

Vienos Austria - amžinas Rapid varžovas. 23 kartus laimėjo Austrijos čempionatą, 27 kartus - taurę. Labiau palaikomas viduriniosios klasės. Klubo spalva - violetinė.

Vienos First. Seniausias Austrijos klubas, įkurtas 1894 m. Spalvos - geltona ir mėlyna.

Insbruko Wacker. Įkurtas 2002 m., tačiau įdomus kaip gan savotiškų Tirolio futbolo tradicijų perėmėjas. Senasis Insbruko Wacker klubas 5 kartus laimėjo Austrijos čempionatą, vėliau suskilo (viena klubo dalis laimėjo du čempionatus, antra neteko licencijos ir buvo palikta kapstytis iš aštuntojo diviziono), vėliau vėl susijungė, po metų skilo dar kartą. Po šios operacijos viena klubo dalis (pavadinta Wacker) žlugo taip ir neatsigavusi iš komos, kita gi (pasivadinusi Tirol) pergyveno trumpą, bet audringą gyvenimą, tris kartus iš eilės laimėjo šalies pirmenybes ir tuoj po to subankrutavo.

Miodlingo Admira Wacker. Savotiška trijų klubų - Vienos Admira, Vienos Wacker ir Modling sintezė. Devynis kartus Austrijos čempionai Vienos Admira 1971 m. susijungė su sykį pirmenybes laimėjusia Wacker. Šis naujas klubas 1997 m. savo ruožtu išsikraustė į Vienos priemiestį ir susijungė su Modling ekipa.

Zalcburgo Austria. Laimėjo tris čempionatus. 2005 m. klubą nusipirko Red Bull, pervadino į Zalcburgo Red Bull, sukišo daug pinigų sudėties stiprinimui ir laimėjo dar tris čempionatus. Naujųjų savininkų veiksmais nepatenkinti fanai sukūrė savo klubą, kuris po truputį kopia lygomis į viršų.

Čekija

Prahos Sparta. Tituluočiausias šalies klubas, laimėjęs 21 Čekoslovakijos čempionų titulą ir 11 kartų tapęs Čekijos čempionu. Tradiciškai palaikomas darbininkų klasės. Klubo spalvos - mėlyna, geltona ir raudona.

Prahos Slavia. Pagrindiniai Spartos varžovai ir aršiausi konkurentai. Laimėjo 11 Čekoslovakijos ir 3 Čekijos čempionatus. Viduriniosios klasės, studentų bei menininkų klubas. Spalvos - raudona ir balta, simbolis - didelė raudona penkiakampė žvaigždė.

Prahos Dukla. Kariuomenės klubas, laimėjęs 11 Čekoslovakijos čempionatų ir 9 taures. Kurį laiką klubas buvo dingęs iš futbolo žemėlapio, tačiau vėliau atgimė ir dabar rungtyniauja antrąjame Čekijos divizione.

Lenkija

Zabžės Gornik. Silezijos klubas, 14 kartų Lenkijos čempionas, 6 kartus - taurės laimėtojas. Spalvos - balta, raudona ir mėlyna.

Chožuvo Ruch. Pagrindiniai Gornik priešininkai, 14 kartų tapę šalies čempionais ir 3 kartus laimėję taurę. Spalva - mėlyna.

Krokuvos Wisla. 12 kartų Lenkijos čempionai, 4 kartus taurės laimėtojai. Dominuojanti jėga Lenkijos futbole XXI a. pradžioje. Spalvos - raudona ir mėlyna, simbolis - balta žvaigždė. Pagrindiniai priešai - Cracovia ir Varšuvos Legia.

Varšuvos Legia. Kariuomenės klubas. 8 kartus Lenkijos čempionas, 13 kartų laimėjo taurę. Spalvos - žalia ir balta. Priešais laiko bene visus pagrindinius Lenkijos klubus.

Poznanės Lech. Įkurtas kaip geležinkeliečių klubas. 6 kartus tapo čempionais, 5 kartus - taurės laimėtojais. Spalva - mėlyna.

Cracovia. Seniausias iš tebeegzistuojančių Lenkijos futbolo klubų, 5 kartus čempionas. Tradiciškai laikomas inteligentų, studentų ir žydų klubu. Spalvos - raudona ir balta.

Lodzės Widzew. 4 kartus Lenkijos čempionai, sykį - taurės laimėtojai. Spalvos - raudona ir balta.

Slovakija

Bratislavos Slovan. Tituluočiausias Slovakijos klubas. 8 kartus Čekoslovakijos ir 5 kartus Slovakijos čempionas, 1969 m. UEFA taurių laimėtojų taurės laimėtojas. Spalva - šviesiai mėlyna.

Trnavos Spartak. Po 5 kartus laimėjo Čekoslovakijos čempionatą ir taurę. Spalvos - juoda ir raudona.

Europos čempionų taurės bei UEFA Čempionų lygos varžybose Vidurio Europos klubai dalyvauja nuo pat pirmojo šio turnyro sezono 1955/56 m. Pirmosiomis kregždėmis tapo MTK Hungaria (tuo metu besivadinusi Voros Lobogo vardu), Servette, Varšuvos Gwardia bei Vienos Rapid.

Vidurio Europos klubus galima vadinti savotiškais šio turnyro pusfinalio nevykėliais. 13 kartų įvairūs regiono klubai buvo per žingsnį nuo finalo, tačiau nei karto nesugebėjo peržengti šio paskutinio barjero. Pusfinaliuose pralaimėjo:

1958 m. - Budapešto Vasas
1959 m. - Berno Young Boys
1961 m. - Vienos Rapid
1964 m. - Zurich
1965 m. - Dėro ETO
1967 m. - Prahos Dukla
1969 m. - Trnavos Spartak
1970 m. - Varšuvos Legia
1974 m. - Budapešto Ujpest
1977 m. - Zurich
1979 m. - Vienos Austria
1983 m. - Lodzės Widzew
1992 m. - Prahos Sparta (sąlyginai; pusfinalio tų metų turnyre nebuvo, bet Sparta užėmė antrą vietą grupėje, kurios nugalėtojas gavo tiesioginį bilietą į finalą)

UEFA taurių laimėtojų taurėje regiono klubams sekėsi geriau. Labiausiai čia pasižymėjo Bratislavos Slovan, kurie 1968/69 m. sezone įveikė Bor, Porto, Torino, Dumfermline Athletic ir Barcelona klubus bei tapo taurės laimėtojais. Dar šešis kartus regiono klubai pralaimėjo finale:

1964 m. - Budapešto MTK Hungaria
1970 m. - Zabžės Gornik
1975 m. - Budapešto Ferencvaros
1978 m. - Vienos Austria
1985 m. - Vienos Rapid
1996 m. - Vienos Rapid

Šalys

Vidurio Europos šalys yra nuolatinės Pasaulio čempionatų dalyvės. Nei viena iš šešių valstybių nedalyavo tik pirmąjame - 1930 m. Urugvajuje vykusiame Pasaulio čempionate. Šveicarija Pasaulio čempionato finaliniame etape dalyvavo 9 kartus Vengrija - 9, Čekoslovakija ir Lenkija - po 8, Austrija - 7, Čekija ir Slovakija - po 1.

Geriausius rezultatus pasiekė Vengrijos ir Čekoslovakijos rinktinės. Abi jos po du kartus dalyvavo čempionatų finaluose, tačiau taurės iškelti nei vieniems, nei kitiems taip ir nepavyko. Vengrai 1938 m. 4 - 2 nusileido Italijai, o 1954 m. 3 - 2 Vakarų Vokietijai, čekoslovakai 1934 m. po pratęsimo 2 - 1 pralaimėjo italams, o 1962 m. 3 - 1 nusileido brazilams. Austrų bei lenkų geriausias pasiekimas čempionate - trečioji vieta. Austrai bronzos medalius iškovojo 1954 m., lenkai 1974 m. ir 1982 m. Šveicarai tris kartus (1934, 1938 ir 1954 m.) suklupo ties ketvirtfinalio barjeru. Po Čekoslovakijos pasidalinimo planetos pirmenybėse dalyvavusios Čekijos ir Slovakijos rinktinės didelių aukštumų nepasiekė - slovakai 2010 m. iškrito aštuntfinalyje, čekai 2006 m. neperžengė nė grupės varžybų etapo.

Europos čempionatuose geriausiai sekėsi Čekoslovakijos rinktinei. Šios šalies futbolininkai 1976 m. tapo Europos čempionais, o 1960 m. ir 1980 m. Senąjame žemyne liko treti. Čekai 1996 m. tapo Europos vicečempionais, o 2004 m. žaidė čempionato pusfinalyje. Vengrai 1964 m. užėmė trečią vietą, 1972 m. - ketvirtą.

Olimpinių žaidynių futbolo turnyruose didžiausios sėkmės susilaukė vengrai. Šios šalies futbolininkai iškovojo tris aukso (Helsinkyje 1952 m., Tokijuje 1964 m. ir Meksike 1968 m.) ir po vieną sidabro (Miunchene 1972 m.) bei bronzos (Romoje 1960 m.) medalių komplektus. Vengrų futbolininkams pagal olimpinius medalius neprilygsta ne tik kitos Vidurio Europos, bet ir viso Pasaulio valstybės. Lenkų futbolo rinktinė olimpiniais aukso medaliais dabinosi 1972 m. Miunchene, o sidabro - 1976 m. Monrealyje ir 1992 m. Barselonoje. Čekoslovakai olimpiniais čempionais tapo Maskvoje 1980 m., o 1964 m. iškovojo sidabro apdovanojimus. Šveicarų ir austrų sąskaitose yra po vieną sidabro medalių komplektą, iškovotą atitinkamai Paryžiuje 1924 m. ir Berlyne 1936 m.