23. Dinamo Kyiv
Šalis: Ukraina
Miestas: Kijevas
Įkūrimo metai: 1927 m.
Šalies čempionai: 28 kartus
Šalies taurės laimėtojai: 20 kartų
Čempionų lyga: 1/2 finalo (1976/77; 1986/87; 1998/99)
UEFA taurė: 1/2 finalo (2008/09)
UEFA taurių laimėtojų taurė: Čempionai (1974/75; 1985/86)
1927 m. įkurtas klubas buvo vienas futbolo pionierių Sovietų Sąjungoje ir aukščiausiame šios šalies divizione žaidė nuo pat jo įsikūrimo, bet iki Antrojo pasaulinio karo aukščiau antrosios vietos nepakilo. Karo metais vokiečių okupuotame Kijeve daugiausia iš Dinamo žaidėjų sudaryta Start komanda 5 – 3 įveikė vokiečių kariuomenės komandą Flakelf. Po šio mačo – ar dėl pergalės prieš okupantus, ar dėl kitų priežasčių – didelė dalis žaidėjų atsidūrė arba koncentracijos stovyklose, arba kitame pasaulyje. Šios rungtynės vėliau sovietų buvo pramintos „Mirties maču“.
Po karo Dinamo atsigavo sunkiai ir 1946 m. čempionate liko paskutiniai. Tik išimties tvarka Kijevo komanda buvo palikta aukščiausiame divizione, o į aukščiausias pozicijas ukrainiečiai pretenduoti pradėjo tik po dešimtmečio. 1956 m. Dinamo pirmą kartą laimėjo TSRS taurę, o 1961 m. tapo pirmuoju ne Maskvos klubu, laimėjusiu čempiono vardą.
Į sovietinio futbolo elitą kijeviečiai įžengė tvirtai: 1965 m. jie tapo pirma komanda, kuriai federacija patikėjo atstovauti šaliai UEFA rengiamame turnyre, o tarp 1966 ir 1968 m. Dinamo čempionais tapo tris kartus iš eilės. Tačiau lemiamas žingsnis transformuojant Kijevo komandą iš „vienos iš pretendentų“ į sovietinio futbolo flagmaną buvo žengtas 1974 m., kai treniruoti komandos buvo pakviestas nedaug patirties teturintis buvęs Dinamo puolėjas. Jo vardas buvo Valerijus Lobanovskis.
Lobanovskio era prasidėjo dviem TSRS čempiono titulais iš eilės, o 1975 m. tapo pirmuoju sovietiniu klubu, laimėjusiu tarptautinį trofėjų: kijeviečiams niekas neprilygo UEFA taurių laimėtojų taurėje. Lobanovskio komanda iki TSRS žlugimo čempionatą laimėjo aštuonis kartus, bendras Dinamo laimėtų čempionatų skaičius pasiekė trylika, o tai buvo geriausias rezultatas tarp visų dalyvavusių komandų. 1977 ir 1987 m. Dinamo pasiekė Europos čempionų taurės pusfinalį, o 1986 m. dar kartą laimėjo UEFA taurių laimėtojų taurę.
Žlugus TSRS Dinamo ėmė žaisti naujai sukurtoje Ukrainos lygoje. Pirmojo Ukrainos čempiono vardą kijeviečiai kiek netikėtai užleido Simferopolio Taurijai, tačiau po to paėmė vadžias į savo rankas ir devynis čempionatus iš eilės. Į komandą sugrįžusio Lobanovskio vedama naujoji Dinamo karta pagadino nervus Europos galingiausiems ir Čempionų lygoje ir 1999 m. trečią kartą klubo istorijoje pasiekė šio turnyro pusfinalį.
Savotiškas sutapimas, bet Dinamo vienvaldystė nutrūko sulig V. Lobanovskio gyvenimu. 2002 m. Dinamo treneris mače Zaporožėje patyrė insultą ir medikų pastangos jį išgelbėti pasirodė bevaisės. Tais pačiais metais Ukrainos čempionu pirmą kartą tapo Donecko Šachtar, ir kaip paaiškėjo, „kurmiams“ užteko ir ambicijų, ir raumenų jei ne nustumti kijeviečius nuo pjedestalo, tai bent priversti juo pasidalyti: XXI a. čempiono titulus šios komandos dalijasi maždaug po lygiai.
Dinamo yra populiariausia Ukrainos komanda. Pagrindiniais jos priešininkais tradiciškai laikomos Donecko Šachtar ir Odesos Čiornomorec komandos, o taip pat Maskvos Spartak. Draugiški sirgalių santykiai tuo tarpu yra susiklostę su Dnepropetrovsko Dnipro ir Lvovo Karpaty aistruoliais. Namų rungtynes Dinamo žaidžia 70 000 žiūrovų talpinančiame Olimpiyskiy stadione, seniau komanda mažesnės svarbos rungtynes žaisdavo gana nedideliame Dinamo stadione, nuo 2002 m. nešiojančiame V. Lobanovskio vardą.
