100 Europos klubų

[Samir]

61. Nurnberg



Šalis: Vokietija
Miestas: Niurnbergas
Įkūrimo metai: 1900 m.
Šalies čempionai: 9 kartus
Šalies taurės laimėtojai: 4 kartus
Čempionų lyga: 1/4 finalo (1961/62)
UEFA taurė: 1/16 finalo (2007/08)
UEFA taurių laimėtojų taurė: 1/2 finalo (1962/63)

1900 m. sukurtas klubas itin sėkmingai žaisti ėmė po Pirmojo pasaulinio karo: štai laikotarpiu nuo 1918 iki 1922 m. ekipa nepralaimėjo net 104 oficialių rungtynių iš eilės. Šiuo laikotarpiu Nurnberg Vokietijoje buvo imtas vadinti tiesiog Klubu (Der Club). Nuo 1920 iki 1927 m. komanda laimėjo penkis Vokietijos čempionatus. Ketvirtąjame dešimtmetyje klubo šlovė priblėso ir šalies čempionatą ekipa laimėjo tik 1936 m., Nurnberg taip tat laimėjo ir pirmąjį Vakarų Vokietijos čempionatą po Antrojo pasaulinio karo, 1948 m. Dar du čempionatus Bavarijos ekipa laimėjo septintąjame dešimtmetyje: 1961 ir, vienintelį kartą jau Bundesligoje, 1968 m. Kitame sezone po pastarojo triumfo Nurnberg tapo pirmąja komanda, kurios Bundesligos čempiono titulo gynyba baigėsi iškritimu į žemesnį divizioną. Pagal iškovotus Vokietijos čempiono titulus ekipa iki šiol laikosi antrojoje vietoje.

Vėlesnėje istorijoje klubas dideliais pasiekimais pasigirti nebegalėjo ir keliavo tarp pirmosios ir antrosios Bundesligų. Iš Bundesligos komanda iškrito net aštuonis kartus - daugiau, nei bet kuris kitas klubas. 2007 m. laimėta Vokietijos taurė yra vienintelis klubo trofėjus per pastaruosius 50 metų.

Namų rungtynes nuo 1963 m. Nurnberg žaidžia Maxo Morlocko stadione, talpinančiame 50 000 žiūrovų. Pagrindinis klubo varžovas istoriškai yra Greuther komanda iš kaimyninio Fiurto, Nurnberg fanams reikšminga dvikova vyksta ir su sėkmingiausia Bavarijos ir visos Vokietijos komanda Bayern.

[Samir]

60. Parma



Šalis: Italija
Miestas: Parma
Įkūrimo metai: 1913 m.
Šalies čempionai: Netapo
Šalies taurės laimėtojai: 3 kartus
Čempionų lyga: Grupės etapas (1997/98)
UEFA taurė: Čempionai (1994/95; 1998/99)
UEFA taurių laimėtojų taurė: Čempionai (1992/93)

Parmos futbolo klubas buvo įkurtas 1913 m. ir pirmus kelis savo gyvavimo mėnesius vadinosi Verdi, pagerbiant šimtmečiu anksčiau gimusį kompozitorių. Ilgus dešimtmečius klubas nepretendavo į jokius rimtesnius pasiekimus, žaidė geriausiu atveju Serie B lygoje, o 1968 m. apskritai buvo atsidūręs ties išnykimo riba.

Į aukštumas Parma meteoro greičiu įsiveržė dešimtajame dešimtmetyje, komandą aktyviai pradėjus remti vietiniam maisto pramonės gigantui Parmalat. 1990 m. komanda pirmą kartą pateko į Serie A, 1992 m. laimėjo Italijos taurę, o po metų triumfavo Taurių laimėtojų taurėje, finale Wembley stadione 3 – 1 įveikę Royal Antwerp futbolininkus. Po metų Parma vėl pasiekė šio turnyro finalą, tačiau jame minimaliu rezultatu nusileido Londono Arsenalui. Efektingi nuotykiai Europoje čia nesibaigė – 1995 m. Parma pasiekė UEFA taurės finalą ir jame bendru rezultatu 2 – 1 nugalėjo Juventus. 1997 m. komanda liko antra Serie A pirmenybėse, o 1999 m. laimėjo taurių dublį, triumfavusi Coppa Italia turnyre ir antrą kartą laimėjusi UEFA taurę. Šį kartą Parmos auka finale Maskvoje tapo Marselio Olympique.

2002 m. Parma laimėjo trečią Italijos taurę, tačiau tai buvo komandos gulbės giesmė. Po auksinio dešimtmečio komanda smuko į gilią finansinę duobę, 2004 m. išgyveno reorganizaciją, tačiau tvaraus pagrindo taip ir nesusikūrė ir 2015 m. bankrutavo. Naujai atkurtam klubui savo kelią teko vėl pradėti nuo Serie D pirmenybių.

Namų rungtynes Parma žaidžia Stadio Ennio Tardini stadione, talpinančiame 27 000 žiūrovų. Svarbiausiu klubo priešininku yra laikoma Reggiana, mažesnė priešprieša egzistuoja su Bologna klubu.

[Samir]

59. Olympique Lyonnais



Šalis: Prancūzija
Miestas: Lionas
Įkūrimo metai: 1950 m.
Šalies čempionai: 7 kartus
Šalies taurės laimėtojai: 5 kartus
Čempionų lyga: 1/2 finalo (2009/10)
UEFA taurė: 1/4 finalo (1998/99; 2013/14)
UEFA taurių laimėtojų taurė: 1/2 finalo (1963/64)

Pirmoji futbolo sekcija Lione buvo sukurta 1899 m. Olympique Universitaire klube. Iš dalies šios komandos pagrindu, o iš dalies dėl principinių nesutarimų tarp vadovaujančių asmenų jos viduje, 1950 m. mieste buvo suburta profesionali Olympique vardu pavadinta ekipa. Pirmą savo trofėjų – Prancūzijos taurę – komanda iškovojo Prancūzijos taurę, tais pačiais metais žaidė Taurių laimėtojų taurės pusfinalyje (į Taurių laimėtojų taurę komanda pateko pralaimėjusi 1963 m. Prancūzijos taurės finalą čempionui Monaco). Pergales šalies taurėje Liono ekipa pasiekė taip pat 1967 ir 1973 m.

1987 m. klubą įsigijo verslininkas Jeanas Michelis Aulas. Ambicingus naujojo savininko tikslus Olympique pasiekė ne iš karto, tačiau naujojo tūkstantmečio pradžioje komanda tapo dominuojančia jėga Prancūzijos futbole. 2002 m. laimėję pirmą šalies čempionų titulą, Liono futbolininkai jo niekam neužleido iki pat 2009 m. Tuo pat metu komanda tapo ir gerbiama jėga UEFA Čempionų lygoje, tris kartus pasiekė turnyro ketvirtfinalį, o 2010 m. prasimušė ir į pusfinalį.

Namų rungtynes komanda nuo savo įsikūrimo iki 2016 m. žaidė Stade de Gerland stadione, talpinusiame 43 000 žiūrovų. Šiuo metu jį pakeitė 59 000 aistruolių talpinantis Parc Olympique Lyonnais stadionas. Aktyviausi komandos sirgaliai yra susibūrę į Bad Gones grupuotę, o principiniu klubo varžovu yra kita Ronos – Alpių regiono komanda Saint-Etienne.

[Samir]

58. Torino



Šalis: Italija
Miestas: Turinas
Įkūrimo metai: 1906 m.
Šalies čempionai: 7 kartus
Šalies taurės laimėtojai: 5 kartus
Čempionų lyga: 1/16 finalo (1976/77)
UEFA taurė: Finalas (1991/92)
UEFA taurių laimėtojų taurė: 1/4 finalo (1968/69; 1971/72; 1993/94)

Torino klubas buvo įkurtas 1906 m. sujungus senesniam Torinese klubui ir buvusiems Juventus nariams, atskilusiems dėl vidinių nesutarimų pastarajame klube. 1927 m. klubas pirmą kartą finišavo Italijos čempionato viršūnėje, tačiau kilus korupcijos skandalui, iškovotas Scudetto iš Torino netrukus buvo atimtas. Po metų Pjemonto klubas vėl baigė sezoną pirmoje vietoje ir šį kartą jau galėjo džiaugtis laimėtu nacionalinio čempiono titulu.

Šlovingiausias etapas klubo istorijoje prasidėjo penktajame dešimtmetyje, kai Turine subrendo puiki žaidėjų karta su Valentino Mazzola priešakyje. Pirmą čempionų titulą La Grande Torino laimėjo 1942 m., o po karo sukeltos pertraukos laimėjo dar keturis čempionatus iš eilės. Paskutinis titulas, deja, jau buvo aplaistytas ašaromis – 1949 m. gegužės 4 d. komandą iš Lisabonos skraidinęs lėktuvas sudužo kalvose netoli Turino. Katastrofa nusinešė visų komandos žaidėjų gyvybes.

Atsigauti po Supergos katastrofos klubui nebuvo lengva. Iš dominuojančios jėgos Italijos futbole klubas tapo vidutinioku, o 1959 m. net iškrito į Serie B. Žemesnėje lygoje Il Toro ilgai neužsibuvo, o aštuntajame dešimtmetyje kuriam laikui grįžo į kovą dėl aukščiausių pozicijų šalyje ir 1976 m. net laimėjo Scudetto. Dešimtojo dešimtmečio pradžioje ekipa porą kartų sėkmingai pasirodė tarptautinėje arenoje: 1991 m. Torino laimėjo Vidurio Europos taurę, o 1992 m. nužygiavo iki UEFA taurės finalo, kuriame tik išvykos įvarčių taisyklės dėka nusileido Amsterdamo Ajaxui. Visgi į didelę sėkmę šie pasiekimai neišaugo, amžių sandūroje Torino pateko į gilią finansinę duobę, o 2005 m. klubas apskritai bankrutavo ir buvo atkurtas kaip naujas juridinis vienetas.

Namų rungtynes didžiąją savo istorijos dalį Torino žaidžia Stadio Olimpico stadione, talpinančiame 28 000 žiūrovų, nors tarp 1990 ir 2006 m. rungtyniavo gerokai didesnėje Stadio delle Alpi arenoje. Svarbiausiu klubo varžovu yra kita miesto komanda Juventus. Tradiciškai laikoma, kad Torino miesto derbyje labiau palaiko tikrieji miestiečiai, o Juventus yra atvykėlių, pirmiausia iš pietinės Italijos, klubas.

[Samir]

57. Ferencvaros



Šalis: Vengrija
Miestas: Budapeštas
Įkūrimo metai: 1899 m.
Šalies čempionai: 30 kartų
Šalies taurės laimėtojai: 23 kartus
Čempionų lyga: 1/4 finalo (1965/66)
UEFA taurė: 1/2 finalo (1971/72)
UEFA taurių laimėtojų taurė: Finalas (1974/75)

1899 m. įkurtas klubas Vengrijos futbolo aušroje buvo pajėgiausias savo šalyje ir iki Pirmojo pasaulinio karo iš trylikos surengtų čempionatų laimėjo aštuonis. Tarpukariu komanda nacionaliniame čempionate pirmąją vietą dažniau užleisdavo MTK futbolininkams, tačiau žengė pirmuosius žingsnius europiniame fronte, tris kartus sužaisdama Vidurio Europos taurės turnyro finale. Paskutinį kartą į finalą Ferencvaros pateko 1940 m., tačiau lemiamas mačas su Bukarešto Rapidu dėl prasidėjusio karo taip ir nebuvo sužaistas.

Ilgos dominuojančios serijos nacionaliniame čempionate Ferencvaros neturėjo ir po Antrojo pasaulinio karo, tačiau nuolatos būdami tarp stipriausių Vengrijos komandų, šio klubo atstovai iki šiol surinko 30 šalies čempionų titulų, daugiau nei bet kuri kita Vengrijos komanda. Septintąjame ir aštuntąjame dešimtmečiuose lubo vardas neretai nuskambėdavo ir tarptautinėje arenoje: 1965 m. vengrai laimėjo Tarptautinę mugių taurę, pusfinalyje įveikę Manchester United, o finale Juventus ekipas, 1968 m. dar kartą žaidė šio turnyro finale, o 1975 m. pasiekė UEFA Taurių laimėtojų taurės finalą, kuriame pralaimėjo Kijevo Dinamo. 1967 m. tuometis komandos lyderis Florianas Albertas buvo apdovanotas geriausiam Europos futbolininkui skiriamu Auksiniu kamuoliu.

Ferencvaros yra populiariausias Vengrijos futbolo klubas, o pagrindiniais jo priešininkais laikomi kiti sostinės klubai – MTK ir ypač Ujpest. Namų rungtynes Ferencvaros nuo 2014 m. žaidžia naujame Groupama Arena stadione, talpinančiame 22 000 žiūrovų.

[Samir]

56. Napoli



Šalis: Italija
Miestas: Neapolis
Įkūrimo metai: 1926 m.
Šalies čempionai: 2 kartus
Šalies taurės laimėtojai: 5 kartus
Čempionų lyga: 1/8 finalo (3 kartus)
UEFA taurė: Čempionai (1988/89)
UEFA taurių laimėtojų taurė: 1/2 finalo (1976/77)

Pirmasis futbolo klubas Neapolyje buvo įkurtas 1904 m., bet dabartinio klubo įkūrimo data laikomi 1926 m., kai senasis klubas buvo performuotas. Pirmaisiais savo gyvavimo dešimtmečiais Napoli išskirtinių aukštumų nepasiekė – geriausi rezultatai buvo pergalės Italijos taurėje 1962 ir 1976 m. bei pora antrųjų vietų čempionate.

Klubo aukso amžius prasidėjo 1984 m., kai komandą už tuo metu Pasaulio futbolui rekordinę daugiau nei 10 mln. dolerių sumą į Neapolį iš Barcelonos persikėlė Diego Maradona. Argentiniečio vedama komanda 1987 m. laimėjo lygos ir taurės dublį ir tapo pirmaja Scudetto iškovojusia pietų Italijos komanda. 1989 m. Napoli triumfavo UEFA taurėje, pakeliui į finalą įveikę Turino Juventus ir Miuncheno Bayern klubus, o finale per du mačus 5-4 palaužę Stuttgartą, o 1990 m. iškovojo antrąjį čempiono titulą.

Sėkmingas Napoli periodas ilgai nesitęsė. Į vieną skandalą po kito klimpęs Maradona 1990 m. buvo diskvalifikuotas dėl kokaino vartojimo ir netrukus paliko klubą, paskui jį išsilakstė ir kiti geresni žaidėjai, 1998 m. klubas iškrito į Serie B, o 2004 m. senasis klubas bankrutavo. Naujai sukurtas klubas savo veiklą turėjo pradėti nuo Serie C1 diviziono, tačiau jau 2007 m. vėl pakilo į Serie A, o 2012 ir 2014 m. laimėjo Italijos taurę.

Namų rungtynes Napoli žaidžia Stadio San Paolo stadione, talpinančiame 60 000 žiūrovų. Vietinio derbio komanda iš principo neturi, o pagrindiniais varžovais yra laikomos šiaurės Italijos komandos.

[Samir]

55. Lazio



Šalis: Italija
Miestas: Roma
Įkūrimo metai: 1900 m.
Šalies čempionai: 2 kartus
Šalies taurės laimėtojai: 6 kartus
Čempionų lyga: 1/4 finalo (1999/2000)
UEFA taurė: Finalas (1997/98)
UEFA taurių laimėtojų taurė: Čempionai (1998/99)

Lazio sporto draugija buvo įkurta 1900 m. ir pirmą savo gyvavimo dešimtmetį žaidė mėgėjiškuose turnyruose, vėliau pateko į nacionalinį čempionatą, o tarp 1913 ir 1923 m. tris kartus pasiekė Italijos čempionato finalą. 1927 m. Lazio liko vieninteliu stambiu sostinės sporto klubu, nesijungusiu į fašistinio režimo konstruojamą Roma klubą. 1958 m. komanda pirmą kartą laimėjo Italijos taurę, o 1974 m. čempionatą, tačiau šios sėkmės tvarios nebuvo. 1980 m. komanda po lažybų skandalo buvo išmesta į Serie B, ir beveik dešimtmetį kapanojosi tarp pirmojo ir antrojo divizionų.

Lazio aukso amžius prasidėjo dešimtajame dešimtmetyje, kai klubo kontrolę perėmė turtingas verslininkas Sergio Cragnotti. Žvaigždžių pririnkta komanda 1998 m. komanda laimėjo Italijos taurę ir pasiekė UEFA taurės finalą, kuriame nusileido Interui, o 1999 m. triumfavo paskutiniame UEFA taurių laimėtojų taurės turnyre, finale įveikusi Mallorcą. Visgi sėkmingiausiu tapo 1999/2000 m. sezonas, kai Lazio laimėjo tiek čempionatą, tiek taurę. Visgi 2002 m. ši pasaka baigėsi, Cragnotti po skandalo paliko klubą ir komanda nusirito į Serie A vidutiniokų gretas.

Namų rungtynes Lazio žaidžia 70 000 žiūrovų talpinančiame Stadio Olimpico stadione, kuriuo komanda dalijasi su Roma ekipa. Būtent Roma yra laikoma svarbiausiu Lazio priešininku, o šių komandų tarpusavyje žaidžiamas Derby della Capitale yra vienas aršiausių derbių Italijoje.

[Samir]

54. Šachtar Doneck



Šalis: Ukraina
Miestas: Doneckas
Įkūrimo metai: 1936 m.
Šalies čempionai: 11 kartų
Šalies taurės laimėtojai: 16 kartų
Čempionų lyga: 1/4 finalo (2010/11)
UEFA taurė: Čempionai (2008/09)
UEFA taurių laimėtojų taurė: 1/4 finalo (1983/84)

1936 m. suburta Stachanovec komanda aukščiausiame TSRS divizione debiutavo 1938 m. Po karo ekipa buvo pervadinta į Šachtar ir 1951 m. pirmą kartą pateko į pajėgiausių Sovietų Sąjungos komandų trejetuką, o dar po dešimtmečio sužaidė sėkmingą seriją TSRS taurėje, kai pateko į tris finalus iš eilės ir du iš jų laimėjo. 1975 ir 1979 m. Donecko futbolininkai tapo TSRS vicečempionais, 1980 ir 1983 m. vėl laimėjo šalies taurės turnyrą.

Žlugus Sovietų Sąjungai pirmuosius keletą sezonų „šachtininkai“ buvo viso labo viena iš daugelio Ukrainos komandų. Tai pasikeitė 1996 m., kai komandą įsigijo Donecko oligarchas Rinatas Achmedovas. Su vieno turtingiausių Ukrainos žmonių parama Šachtar penkis kartus iš eilės tapo šalies vicečempionais, o 2002 m. nutraukė devynių iš eilės Kijevo Dinamo čempionų titulų seriją ir patys atsisėdo į ilgai lauktą sostą.

Donbaso šachtininkai jei ir ne visiškai išstūmė Dinamo iš olimpo, tai bent jau privertė varžovus juo pasidalinti – po pirmojo triumfo čempionate iki dabar Šachtar iškovojo dar dešimt, penkis iš jų iš eilės nuo 2010 iki 2014 m. Komanda nedavė savęs stumdyti ir Europoje, o įsimintiniausiu tarptautinėje arenoje tapo 2008/09 m. sezonas, kai Donecko futbolininkai UEFA taurės finale Stambule po pratęsimo 2 – 1 nugalėjo Brėmeno Werder ir pirmą kartą istorijoje iškovojo europinį trofėjų.

Didžiąją savo istorijos dalį Šachtar rungtyniavo savo vardo stadione, o nuo 2009 m. žaidė 52 000 žiūrovų talpinančioje Donbass Arenoje, laikytoje geriausiu stadionu Rytų Europoje. Nuo 2014 m., Donbase prasidėjus karui, Šachtar buvo priverstas palikti gimtąjį miestą ir namų rungtynes žaidė iš pradžių Lvove, o pastaruoju metu Charkove. Svarbiausiu principiniu klubo varžovu yra Kijevo Dinamo.

[Samir]

53. Sparta Praha



Šalis: Čekija
Miestas: Praha
Įkūrimo metai: 1893
Šalies čempionai: 33 kartus
Šalies taurės laimėtojai: 14 kartų
Čempionų lyga: 1/2 finalo (1991/92)
UEFA taurė: 1/4 finalo (1983/84; 2015/16)
UEFA taurių laimėtojų taurė: 1/2 finalo (1972/73)

Spartos klubas buvo įkurtas 1893 m. ir netrukus tapo ryškia jėga Prahoje, viename stambiausių kontinentinio futbolo taškų prieškario Europoje. Po Pirmojo pasaulinio karo naujai susikūrusioje Čekoslovakijoje futbolo pirmenybės imtos rengti 1925 m. ir iš keturiolikos tarpukariu vykusių čempionatų Sparta susižėrė penkis, nei karto nefinišavo žemiau trečiosios vietos, o tarptautinėje arenoje du kartus laimėjo Vidurio Europos taurę. Ramybės klubui neduoti galėjo nebent tas faktas, kad amžini varžovai Prahos Slavia per tą patį laikotarpį čempionais tapo aštuonis kartus.

Po Antrojo pasaulinio karo tradicinę Spartos ir Slavios tarpusavio dvikovą Čekoslovakijos futbole pakeitė daugelio komandų grumtynės. Sparta čia buvo viena iš daugelio pretendentų – penktajame dešimtmetyje komanda čempionatą laimėjo tris, šeštajame ir septintajame – po du kartus, o aštuntajame ne tik nelaimėjo nei vieno, bet 1975 m. dar ir iškrito į žemesnį divizioną. Į Čekoslovakijos futbolo viršūnę komanda grįžo devintojo dešimtmečio antroje pusėje, kuomet laimėjo penkis čempionatus iš eilės, o 1992 m. sėkmingai pasirodė UEFA Čempionų lygoje, pusfinalio grupėje tarp keturių komandų likusi antra ir į priekį praleidusi tik Barceloną. Čekoslovakijos erą Sparta pabaigė turėdama 21 čempionų titulą – aštuoniais daugiau, nei bet kuri kita komanda.

Naujai suburtame Čekijos čempionate Sparta kurį laiką neturėjo lygiaverčių konkurentų ir iš pirmų aštuonių čempionatų laimėjo septynis. Kalendoriui persiritus per tūkstantmečio ribą konkurentų vietinėje arenoje atsirado, tačiau iki šiol Sparta lieka neginčytinu futbolo klubu Nr. 1 savo šalyje.

Tradiciškai Sparta laikoma darbininkų klasės klubu, o pagrindiniu jos varžovu yra labiau su inteligentija siejama Slavia. Namų rungtynes nuo 1921 m. komanda žaidžia Letna stadione, talpinančiame 20 000 žiūrovų.

[Samir]

52. Partizan



Šalis: Serbija
Miestas: Belgradas
Įkūrimo metai: 1945 m.
Šalies čempionai: 27 kartus
Šalies taurės laimėtojai: 15 kartų
Čempionų lyga: Finalas (1965/66)
UEFA taurė: 1/16 finalo (4 kartus)
UEFA taurių laimėtojų taurė: 1/4 finalo (1989/90)

Partizan klubą Belgrade 1945 m. įkūrė Jugoslavijos armijos karininkai. Jau 1947 m. komanda laimėjo pirmą kartą surengtą šalies čempionatą, 1949 m. persikėlė į naują stadioną, o 1953 m. iš kariuomenės klubo galutinai perorganizuotas į atskirą organizaciją. 1955 m. Partizan sudalyvavo pačiame pirmame Europos čempionų taurės mače Lisabonoje su vietos Sporting.

Septintojo dešimtmečio pirmoje pusėje Partizan surinko pajėgią komandą, per penkerius metus laimėjusią keturis Jugoslavijos čempionatus. Šios komandos gulbės giesme tapo 1965/66 m. Europos čempionų taurės turnyras, kuriame serbai nužygiavo iki pat finalo ir ten tik rungtynių pabaigoje buvo priversti pripažinti Madrido Realo pranašumą. Po šios sėkmės daugelis pajėgiausių žaidėjų išvyko į Vakarų Europos klubus, o Partizaną ištiko ilgai trukusi žaidybinė ir administracinė krizė. Kitą Jugoslavijos čempiono titulą klubas iškovojo tik po dešimtmečio, o 1978 m. į savo sąskaitą dar įsirašė ir pergalę tuomet jau tiesa savo prestižą praradusiame Vidurio Europos taurės turnyre.

Nuo 1992 iki 2006 m. Partizan laimėjo aštuonis Serbijos ir Juodkalnijos čempionatus, o 2006 m. susikūrus jau Serbijos lygai, tęsia dominavimą ir joje, tačiau sunkus ir krauju aplaistytas Jugoslavijos skilimas tarptautiniame lygyje bloškė serbų klubus žemyn ir didžiausiu pasiekimu Europoje Partizanui buvo pasiektas UEFA Čempionų lygos grupių etapas.

Namų rungtynes Partizan žaidžia klubo vardu vadinamame 32 000 žiūrovų talpinančiame stadione. Svarbiausiu klubo varžovu yra kitas Belgrado klubas Crvena Zvezda. Šių komandų sirgalių priešprieša yra laikoma viena nuožmiausių Europoje, o komandų tarpusavio akistata vadinama Amžinuoju derbiu.

[Samir]

51. Schalke



Šalis: Vokietija
Miestas: Gelzenkierchenas
Įkūrimo metai: 1904 m.
Šalies čempionai: 7 kartus
Šalies taurės laimėtojai: 5 kartus
Čempionų lyga: 1/2 finalo (2010/11)
UEFA taurė: Čempionai (1996/97)
UEFA taurių laimėtojų taurė: 1/2 finalo (1969/70)

1904 m. įkurtas klubas į Vokietijos futbolo elitą iškopė ketvirtąjame dešimtmetyje: 1932 m. komanda pasiekė čempionato pusfinalį, 1933 m. žaidė finale. Įdomu tai, kad didžiausios sėkmės Schalke sulaukė į valdžią atėjus naciams: šešis iš septynių čempionų titulų komanda laimėjo tarp 1934 ir 1942 m.

Po Antrojo pasaulinio karo Schalke išliko pajėgia komanda, tačiau madų nacionaliniame futbole nebediktavo. Vienintelį čempionų titulą ekipa iškovojo 1958 m., o Bundesligoje niekada nefinišavo aukščiau nei antri, nors šią užėmė net septynis kartus. 1971 m. klubas įsivėlė į sutartų rungtynių skandalą, dėl kurio buvo diskvalifikuota nemažai svarbių komandos futbolininkų.

Devintąjame dešimtmetyje Schalke kelis kartus iškrito į žemesnį divizioną, tačiau sugebėjo atsigauti, o 1997 m. pasižymėjo ir tarptautinėje arenoje, iškovodami UEFA taurę. 2011 m. ekipa pasiekė Čempionų lygos pusfinalį.

Namų rungtynes nuo 2001 m. komanda žaidžia 62 000 žiūrovų talpinančioje Veltins arenoje. Svarbiausiu klubo priešininku yra kita Vestfalijos ekipa Dortmundo Borussia.

[Samir]

50. Panathinaikos



Šalis: Graikija
Miestas: Atėnai
Įkūrimo metai: 1908 m.
Šalies čempionai: 20 kartų
Šalies taurės laimėtojai: 18 kartų
Čempionų lyga: Finalas (1970/71)
UEFA taurė: 1/4 finalo (1987/88; 2002/03)
UEFA taurių laimėtojų taurė: 1/8 finalo (keturis kartus)

Panathinaikos klubas 1908 m. buvo įkurtas po to, kai savo futbolo sekcijos veiklą nutraukė Panellinios klubas. Pirmą šalies čempiono titulą komanda iškovojo 1930 m., tačiau ilgalaikio sėkmingo periodo klubui teko palaukti iki pat septintojo dešimtmečio, kai nuo 1960 iki 1965 m. komanda laimėjo penkis čempionatus iš šešių. Dešimtmečio pabaigoje komanda iškovojo dar du čempionės titulus, o 1971 m., treniruojama legendinio vengro Ferenco Puskaso, nužygiavo iki pat Europos čempionų taurės finalo. Visgi lemiamame mače Wembley stadione stipresni pasirodė Amsterdamo Ajaxo futbolininkai.

Antru sėkmingu tarpsniu klubo gyvenime tapo devintojo ir dešimtojo dešimtmečių sandūra, kai nuo 1984 iki 1996 m. iš trylikos čempionatų Panathinaikos laimėjo šešis ir du kartus pasiekė prestižiškiausio Europos turnyro pusfinalį – iš Europos čempionų taurės 1985 m. graikus eliminavo Liverpool, iš UEFA Čempionų lygos 1996 m. – Ajax. Per pastaruosius du dešimtmečius Graikijos futbolo Olimpe tvirtai įsitaisė Olympiakos ir Panathinaikos tenka tūnoti šių šešėlyje.

Būtent Olympiakos yra pagrindinis Panathinaikos priešininkas, o šių kaimynų dvikova vadinama „Amžinųjų priešų derbiu“. Namų rungtynes Panathinaikos žaidžia Apostolo Nikolaidžio stadione, pastatytame 1922 m. ir šiuo metu talpinančiame 16 000 žiūrovų. Svarbiausia komandos organizuotų sirgalių grupė pagal šio stadiono sektorių vadinasi „Tryliktieji vartai“.

[Samir]

49. Austria Wien



Šalis: Austrija
Miestas: Viena
Įkūrimo metai: 1911 m.
Šalies čempionai: 24 kartus
Šalies taurės laimėtojai: 27 kartus
Čempionų lyga: 1/2 finalo (1978/79)
UEFA taurė: 1/4 finalo (1983/84; 2004/05)
UEFA taurių laimėtojų taurė: Finalas (1977/78)

Tik įkurtas klubas buvo žinomas kaip Wiener Amateur, o 1926 m., mėgėjams tapus profesionalais, pakeitė pavadinimą į Austria. Iki Antrojo pasaulinio karo ekipa du kartus laimėjo Austrijos čempionatą, septynis kartus taurę ir du kartus Vidurio Europos taurę, vieną pirmųjų tarptautinių klubinių pirmenybių Senąjame žemyne. Ryškiausia to laikotarpio klubo žvaigžde buvo Matthias Sindelaras, amžiaus pabaigoje išrinktas geriausiu visų laikų Austrijos futbolininku.

Ilgą laiką tarp didžiųjų šalies klubų besisukiojusi Austria į tikrą elitą iškopė nuo 1960 m., kai titulus pradėjo rinkti sėkmingiau nei bet kuris kitas varžovas: nuo 1961 iki 1993 m. iš 33 čempionatų Austria laimėjo 16. Šiuo laikotarpiu violetiniai pasiekė ir didžiausias pergales Europoje: 1978 m. Vienos ekipa pasiekė UEFA taurių laimėtojų taurės finalą (jame, tiesa, Anderlecht pranašumas nekėlė abejonių – belgai laimėjo 4-0), po metų Europos čempionų taurėje tik pusfinalyje nusileido Malmo vienuolikei, 1983 m. žaidė Taurių laimėtojų taurės pusfinalyje.

Dešimtojo dešimtmečio antroje pusėje klubas susidūrė su finansinėmis problemomis ir turėjo atsisveikinti su geriausiais žaidėjais. Tai atsiliepė ir komandos rezultatams – per daugiau nei du dešimtmečius nuo 1993 m., Austria čempionais tapo tik tris kartus. Iš viso su 24 čempionų titulais Austria savo čempionate nusileidžia tik Vienos Rapid, o pagal iškovotas taures lenkia visus varžovus.

Pagrindiniu tradiciškai vidurinės klasės ir inteligentų palaikomos Austria varžovu yra labiau proletariškas Vienos Rapid. Nuo 1973 m. klubas žaidžia Franzo Horro stadione, talpinančiame 13 000 žiūrovų.

[Samir]

48. Monaco



Šalis: Monakas
Miestas: Monakas
Įkūrimo metai: 1919 m.
Šalies čempionai: 8 kartus
Šalies taurės laimėtojai: 5 kartus
Čempionų lyga: Finalas (2003/04)
UEFA taurė: 1/2 finalo (1996/97)
UEFA taurių laimėtojų taurė: Finalas (1991/92)

Monaco klubas 1919 m. susikūrė susijungus keliams anksčiau egzistavusiems kunigaikštystės bei jai artimų Prancūzijos regionų klubams. Pirmasis klubo bandymas įsitvirtinti profesionaliame Prancūzijos futbole 1933 m. baigėsi nesėkmingai ir ekipa iškrito atgal į mėgėjų lygą. Antrasis mėginimas jau po karo buvo sėkmingesnis ir per keletą sezonų Monaco pateko į pajėgiausią Prancūzijos divizioną.

Pirmas išties sėkmingas tarpsnis klubo istorijoje laukė septintojo dešimtmečio pradžioje, kai per ketverius metus ekipa po du kartus laimėjo Prancūzijos čempionatą ir taurę. Po keliolika metų trukusio atoslūgio, į pirmaujančias Prancūzijos futbolo pozicijas Monaco grįžo aštuntojo dešimtmečio pabaigoje ir nuo 1978 iki 1988 m. laimėjo tris čempionatus bei dvi taures. 1992 m. tuomet Arsene‘o Wengero treniruojama komanda pirmą kartą pasiekė tarptautinį finalą, tačiau lemiamame Taurių laimėtojų taurės mače Lisabonoje pajėgesnis pasirodė Bremeno Werder.

Dešimtojo dešimtmečio pabaigoje klubas laimėjo dar du šalies čempiono titulus, tačiau vis garsiau imta kalbėti apie finansines Monaco problemas. Savotiška šios komandos gulbės giesme tapo 2003/04 m. sezonas, kai Didier Deschampso treniruojama komanda Čempionų lygoje tokias komandas kaip Madrido Real ir Chelsea, pasiekė finalą ir tik ten palūžo prieš Jose Mourinho sukonstruotą negailestingą Porto mašiną. Tolesni Monaco reikalai pasisuko į blogąją pusę, ekipos valdyme viešpatavo chaosas ir galiausiai 2011 m. komanda iškrito į Ligue 2. Tais pačiais metais klubą įsigijo Rusijos milijardierius Dmitrijus Rybolovliovas, kurio pinigai grąžino klubą į kovas tarptautinėje arenoje, o 2017 m. padėjo iškovoti Prancūzijos čempionų titulą.

Namų rungtynes Monaco žaidžia buvusio Monako princo vardu pavadintame Stade Louis II stadione, talpinančiame beveik 20 000 žiūrovų. Aristokratiškame ir prabangiame Monake klubas savo auditoriją randa gana sunkiai ir dažniausiai yra tarp mažiausiai žiūrovų surenkančių Prancūzijos čempionato klubų.

[Samir]

47. Manchester City



Šalis: Anglija
Miestas: Mančesteris
Įkūrimo metai: 1880 m.
Šalies čempionai: 6 kartus
Šalies taurės laimėtojai: 6 kartus
Čempionų lyga: 1/2 finalo (2015/16)
UEFA taurė: 1/4 finalo (1978/79; 2008/09)
UEFA taurių laimėtojų taurė: Čempionai (1969/70)

Manchester City klubo pirmtakas St. Mark‘s buvo įkurtas 1880 m., o į dabartinį klubą performuotas 1894 m. 1904 m. klubas laimėjo pirmą savo FA taurę, tą patį pasiekimą pakartojo ir praėjus tris dešimtmečiams. Paminėtina tai, kad pakeliui į 1934 m. taurės finalą mače su Stoke City Mančesteryje susirinko 84569 žiūrovai – iki 2016 m. tai buvo Anglijos klubų rekordas namų rungtynėse. 1937 m. komanda laimėjo Anglijos čempiono titulą, o po metų iškrito į žemesnį divizioną net nepaisant to, kad buvo rezultatyviausia lygos komanda.

Pirmas išties sėkmingas periodas City istorijoje prasidėjo septintojo dešimtmečio pabaigoje, kai komanda per tris sezonus paeiliui laimėjo čempionatą, FA taurę ir Taurių laimėtojų taurę, pastarojo turnyro finale Vienoje 2 – 1 nugalėję Zabžės Gornik futbolininkus. Aštuntojo dešimtmečio pirmoje pusėje klubas nuolat pretendavo į aukštas vietas nacionaliniame čempionate ir porą kartų laimėjo Lygos taurę, tačiau vėliau vėl nugrimzdo į turnyrinės lentelės gilumą. Kelis kartus iškritę iš aukščiausiojo diviziono, dugną City pasiekė 1998/99 m. sezone, kai iškrito net į trečią divizioną.

Iš šios duobės klubas išsikapstė, bet tikra katapulta į sėkmę Mančesterio ekipai tapo 2008 m. klubo savininku tapęs Jungtinių Arabų Emiratų šeichas. Šio pinigai kone akimirksniu pavertė City vienu turtingiausių klubų Europoje, o tai netrukus davė rezultatų ir aikštėje: 2011 ir 2019 m. komanda laimėjo FA taurę, 2012, 2014, 2018 ir 2019 m. triumfavo nacionaliniame čempionate, dar du kartus laimėjo Lygos taurę. Ypač įspūdingas buvo triumfas 2017/18 m. šalies čempionate, kai komanda tapo pirmąja Premier lygos istorijoje, pasiekusia 100 taškų per sezoną ribą.

Nuo 2003 m. Manchester City namų rungtynes žaidžia City Of Manchester stadione, talpinančiame 55 000 žiūrovų. Jis pakeitė iki tol 80 metų klubo namais buvusį Maine Road stadioną. Principiniu klubo varžovu yra kita miesto komanda Manchester United.

[Samir]

46. Club Brugge



Šalis: Belgija
Miestas: Briugė
Įkūrimo metai: 1891 m.
Šalies čempionai: 15 kartų
Šalies taurės laimėtojai: 11 kartų
Čempionų lyga: Finalas (1977/78)
UEFA taurė: Finalas (1975/76)
UEFA taurių laimėtojų taurė: 1/2 finalo (1991/92)

1891 m. įkurtas klubas pirmą kartą Belgijos čempionatą laimėjo 1920 m., tačiau iš tiesų ryškiai tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje arenoje Briugės ekipa sužibėjo aštuntąjame dešimtmetyje, kai nuo 1973 iki 1980 m. iš aštuonių čempionatų laimėjo penkis. Komandos treneriu tapus legendiniam austrui Ernstui Happeliui Belgijos komanda labai solidžiai reiškėsi ir europiniuose turnyruose: 1976 m. Brugge pasiekė UEFA taurės, o 1978 m. – Europos čempionų taurės finalą. Vis dėlto lemiamose kovoje belgai abu kartus pralaimėjo Liverpool ekipai.

Po Happelio išėjimo tokių aukštumų Brugge nepasiekė, tačiau iki šiol lieka vienu iš pirmaujančių Belgijos futbolo klubų, o taip pat pasiekė UEFA taurės ir UEFA taurių laimėtojų taurės pusfinalius atitinkamai 1988 ir 1992 m. Pagal iškovotus Belgijos čempionų titulus Briugės ekipa nusileidžia tik Briuselio Anderlechtui. Nenuostabu, kad šios dvi sėkmingiausios šalies ekipos tarpusavyje yra principiniai varžovai. Kiti reikšmingi Club Brugge priešininkai yra Gent ir kita Briugės komanda Cercle.

[Samir]

45. Fenerbahce



Šalis: Turkija
Miestas: Stambulas
Įkūrimo metai: 1907 m.
Šalies čempionai: 19 kartų
Šalies taurės laimėtojai: 6 kartus
Čempionų lyga: 1/4 finalo (2007/08)
UEFA taurė: 1/2 finalo (2012/13)
UEFA taurių laimėtojų taurė: 1/4 finalo (1963/64)

Fenerbahce klubas azijinėje Stambulo dalyje buvo įkurtas 1907 m., o 1912 m. pirmą kartą laimėjo Stambulo pirmenybes. Nacionalinio lygmens čempionatas Turkijoje pradėtas rengti 1959 m. ir Fenerbahce tapo pirmuoju jo nugalėtoju. Septintajame dešimtmetyje ekipa laimėjo dar penkis šalies čempionatus, 1964 m. nužingsniavo iki Taurių laimėtojų taurės ketvirtfinalio, o 1967 m. triumfavo Balkanų taurėje. Tai buvo pirmoji Turkijos klubo pergalė tarptautiniame turnyre.

Pozicijas nacionaliniame čempionate komanda išsaugojo ir aštuntajame bei devintajame dešimtmečiuose, per kuriuos laimėjo po tris šalies čempionų titulus. Amžiaus pabaigoje ekipa kurį laiką tūnojo Galatasaray ir Besiktas šešėlyje, tačiau naujajame tūkstantmetyje vėl nuolat pretenduoja į šalies čempionų titulus. XXI a. komanda pasiekė ir geriausius rezultatus UEFA turnyruose – 2008 m. ekipa Čempionų lygoje tik ketvirtfinalyje nusileido Chelsea futbolininkams, o 2013 m. Europos lygoje pralaimėję Benficai liko per žingsnį nuo finalo.

Fenerbahce yra vienas labiausiai palaikomų futbolo klubų Turkijoje. Svarbiausiu komandos priešininku yra kitas šalies futbolo grandas Galatasaray, kiek mažesnė, tačiau taip pat reikšminga priešprieša egzistuoja ir tarp Fenerbahce bei Besiktas sirgalių. Galatasaray ir Fenerbahce tarpusavio mačai yra žinomi Tarpkontinentinio derbio vardu, nes Fenerbahce ekipa yra įsikūrusi azijinėje, o Galatasaray europinėje miesto dalyje. Namų rungtynes komanda žaidžia 50 000 žiūrovų talpinančiame Sukru Saracoglu stadione.

[Samir]

44. CSKA Moskva



Šalis: Rusija
Miestas: Maskva
Įkūrimo metai: 1911 m.
Šalies čempionai: 13 kartų
Šalies taurės laimėtojai: 12 kartų
Čempionų lyga: 1/4 finalo (1992/93; 2009/10)
UEFA taurė: Čempionai (2004/05)
UEFA taurių laimėtojų taurė: Pirmas etapas (1991/92; 1994/95)

Savo istoriją CSKA futbolo klubas skaičiuoja nuo 1911 m., kai savo futbolo sekciją sukūrė Maskvos slidinėjimo sporto entuziastai. 1923 m., organizuotą sportą pritaikant prie naujų sovietinių realijų, ši buvusi slidininkų draugija pateko po Raudonosios armijos sparnu. Iki Antrojo pasaulinio karo CSKA pasižymėjo ne tiek pergalėmis, kiek nelabai subtilia komandos formavimo politika – klubui reikalingi žaidėjai paprasčiausiai būdavo pašaukiami atlikti karinę tarnybą ir taip atsidurdavo komandos gretose.

Po karo CSKA tiesiog dominavo sovietiniame futbole ir per šešerius metus penkis kartus tapo čempionais. Armijos klubo pergalės nelabai patiko Maskvos „Dinamo“ patronui ir dešiniąjai Stalino rankai Laurentijui Berijai, kurio iniciatyva 1952 m. CSKA klubas buvo išformuotas, pateisinant tokį sprendimą TSRS rinktinės pralaimėjimu Helsinkio olimpinėse žaidynėse idėjiniams varžovams jugoslavams. Tačiau kitų metų pradžioje velniai pragaran nusitempė Staliną, metų pabaigoje komunistai šiam įkandin išsiuntė ir patį Beriją ir, pasikeitus politiniam klimatui, CSKA komanda vėl buvo atkurta.

Vis dėlto šie nemalonumai nepraėjo be pasekmių – atkurta CSKA komanda neprilygo išformuotąjai ir iki pat Sovietų Sąjungos žlugimo Raudonosios armijos komanda buvo gal ir solidi, bet jokiu būdu ne dominuojanti jėga ir aukščiausiojo diviziono čempionais tapo tik du kartus: 1970 ir 1991 m. Sovietinei imperijai sužlugus, CSKA taip pat ne iš karto prisitaikė prie pasikeitusių sąlygų, tačiau XXI a. pagaliau vėl išsiveržė į Rusijos futbolo lyderius. Nuo 2003 iki 2016 m. Maskvos ekipa šalies čempione tapo šešis kartus, o 2005 m. tapo pirmuoju Rusijos klubu, laimėjusiu UEFA turnyrą: raudonarmiečiams lygių neatsirado UEFA taurėje.

Namų rungtynes komanda žaidžia 2016 m. pastatytame ir 30 000 žiūrovų talpinančiame stadione, nešiojančiame VEB arena pavadinimą. Pagrindiniu komandos priešininku yra Maskvos Spartak, o štai su Maskvos Dinamo sirgaliais armiečių santykiai yra draugiški. Užsienyje CSKA draugais laikomi taip pat Salonikų PAOK ir Belgrado Partizan sirgaliai.

[Samir]

43. Fiorentina



Šalis: Italija
Miestas: Florencija
Įkūrimo metai: 1926 m.
Šalies čempionai: 2 kartus
Šalies taurės laimėtojai: 6 kartus
Čempionų lyga: Finalas (1956/57)
UEFA taurė: Finalas (1989/90)
UEFA taurių laimėtojų taurė: Čempionai (1960/61)

Fiorentinos klubas 1926 m. susikūrė susijungus dviems senesnėms Florencijos komandoms Firenze ir Libertas. 1931 m. komanda pirmą kartą pasiekė Serie A, tais pačiais metais persikėlė į savo dabartinį stadioną. 1941 m. Florencijos ekipa laimėjo pirmą savo titulą – Italijos taurę.

Po Antrojo pasaulinio karo Fiorentina subūrė pajėgią komandą ir 1956 m. pirmą kartą laimėjo Italijos čempionatą. Kitame sezone Europos čempionų taurėje komanda nužengė iki pat finalo, tačiau lemiamame mače Madride po atkaklios kovos nusileido namų sienų padedamam Realui. Sėkmė Europoje veidu į italus atsigręžė po ketverių metų, kai Fiorentina, finale įveikusi Glazgo Rangers, laimėjo pirmą kartą rengtą Taurių laimėtojų taurę. Po metų La Viola buvo per žingsnį nuo to, kad apgintų šį titulą, bet lemiamame etape stipresni pasirodė Madrido Atletico. 1966 m. Florencijos ekipa triumfavo Vidurio Europos taurėje, o 1969 m. antrą kartą iškovojo Scudetto.

Aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose Fiorentina stokojo stabilumo – vieną sezoną kovojęs dėl titulo kitame klubas galėjo vargti siekdamas išlikti Serie A. 1990 m. komanda pasiekė UEFA taurės finalą, tačiau jame nusileido Juventus. 1993 m. ryškių žvaigždių nestokojusi Fiorentina metams buvo iškritusi į Serie B, tačiau netruko grįžti ir kurį laiką sukosi tarp pajėgiausių Italijos komandų. Netrukus paaiškėjo, kad klubo valdymo modelis buvo, švelniai tariant, netvarus – skolų kupros slegiama Fiorentina 2002 m. bankrutavo. Klubas buvo atkurtas kaip naujas juridinis vienetas ir netrukus grįžo į Serie A, kur žaidžia iki šiol.

Namų rungtynes Fiorentina žaidžia 43 000 žiūrovų talpinančiame Stadio Artemio Franchi stadione. Svarbiausiu komandos priešininku yra Juventus, nors reikia pastebėti, kad ši priešprieša yra svarbesnė Florencijos, o ne Turino atstovams.

[Samir]

42. Saint-Etienne



Šalis: Prancūzija
Miestas: Sent Etjenas
Įkūrimo metai: 1919 m.
Šalies čempionai: 10 kartų
Šalies taurės laimėtojai: 6 kartus
Čempionų lyga: Finalas (1975/76)
UEFA taurė: 1/4 finalo (1979/80; 1980/81)
UEFA taurių laimėtojų taurė: 1/8 finalo (1962/63)

Klubą 1919 m. įkūrė mieste įsikūrusio prekybos tinklo Groupe Casino darbuotojai, iš šio prekybos tinklo buvo „pasiskolinta“ ir tradicinė žalia klubo aprangų spalva. 1933 m. klubas tapo profesionaliu ir ėmė vadintis dabartiniu savo vardu. Į aukščiausią divizioną klubas pakilo prieš pat Antrąjį pasaulinį karą, o pirmą nacionalinį čempionatą laimėjo 1957 m.

Nuo 1967 iki 1970 m. Saint Etienne laimėjo keturis Prancūzijos čempionatus iš eilės, o dar tris nacionalinių pirmenybių titulus paeiliui iškovojo tarp 1974 ir 1976 m. Paskutinysis sezonas pažymėjo ir geriausią klubo pasirodymą tarptautinėje arenoje – Europos čempionų taurėje Prancūzijos atstovai pasiekė finalą, tačiau lemiamame mače Glazge minimaliu rezultatu nusileido trečią žemyno čempionų taurę iš eilės laimėjusiam Miuncheno Bayernui.

1981 m. Michelio Platini vedama komanda laimėjo dešimtąjį Prancūzijos čempionų titulą, tačiau netrukus klubą ištiko krizė – dėl finansinių machinacijų iš pareigų pasitraukė jo prezidentas Rogeris Rocheris, komanda 1984 m. iškrito į antrąjį divizioną, o grįžęs į elitą buvusių aukštumų nebepasiekė ir pastaruoju metu geriausiu atveju užima vietas lentelės viduryje. 2013 m. iškovota Lygos taurė buvo pirmas klubo trofėjus per daugiau nei tris dešimtmečius.

Namų rungtynes komanda žaidžia 42 000 žiūrovų talpinančiame Geoffroy Guichard stadione, pavadintame Casino prekybos tinklo įkūrėjo garbei. Principiniu klubo priešininku yra už maždaug 80 km įsikūręs Lyono Olympique.