Man taip gavosi, kad Shogun papuolė po kelių negrožinės literatūros knygų iš eilės, kaip tik pagalvojus, kad "gal jau reiktų kokį nuotykių romaną paskaityt". Pradžioje, kai autorius set upina vaizdinį šitos naujos šalies, į kurią patenka pagrindinis veikėjas, vietomis gali kiek kelti šypseną, nes atrodo galėtum pasidaryt check listą su populiariausiais stereotipais apie Japoniją ir jos kultūrą bei pamažu žymėti varnelis prie kiekvieno iš jų Bet čia reikia turėt omeny, kad knyga parašyta 1975 metais ir savo populiarumo dėka įtakojo didelį susidomėjimo Japonija ir jos kultūra Vakarų šalyse bumą (ypač JAV), tad kas dabar mums interneto, medijų ir/ar kelionių dėka atrodo savaime suprantama ir žinoma, tuo metu daugeliui turbūt atrodė kaip visiška niekada negirdėta egzotika.
That being said, tenka pripažint, kad tokių gerų įvertinimų knyga susilaukus pelnytai. Vienas pagrindinių motyvų aišku yra Vakarų ir Rytų civilizacijų susikirtimas, drąstiškai besiskiriančios pasaulėžiūros ir pagrindinio veikėjo virsmas bei blaškymasis tarp dviejų identitetų, o papildomų prieskonių prideda ir tai, jog tuo laikotarpiu Japonija buvo daugiau mažiau wild west, kai kalbam apie religijas - protestantizmas vs katalikybė vs budizmas vs šintoizmas ir t.t.. Istorija pasakojama ne tik iš pagrindinio veikėjo perspektyvos, bet ir iš kitų, suteikiančių insight'o į MC dar nežinomus ar nesuprantamus dalykus, plius leidžiančių sekti ir kitų veikėjų "character development" per abi knygas. Žinoma, kaip ir galima spėt iš pavadinimo, viskas vyksta fone japoniško Game of Thrones (tik aišku be fantastikos elementų more or less), t.y. politinių intrigų ir nuodugnių planavimų, kaip atskirt konkurento(-ų) galvą(-as) nuo pečiu, kuo ilgiau išlaikant savąją. Perskaičius abi dalis, kiek teko domėtis, tai pati istorija yra pastatytas ant tikrų istorinių asmenybių, tik kiek pakeistais vardais ir aišku su autoriaus interpretacijom.
Overall, Shogun tikrai sugeba prilipdyt dėmesį prie knygos ir vietomis gali kilt noras atidėlioti kitus reikalus su "nu dar kelis puslapius", o jeigu yra dar bent kiek susidomėjimo pačia šalimi ir japonų kultūra, tai tada tikrai turėtų būti must read.
Side note - kažkoks arabų šeichas siūlė autoriui naftos pilną tanklaivį, jeigu parašytų knygą apie jo šalį, kuri sukeltų tokį ažiotažą ir susidomėjimą jų šalim ir kultūra