60 Pietų Amerikos klubų

[Samir]

40. Universidad Catolica



Šalis: Čilė
Miestas: Santjagas
Įkūrimo metai: 1937 m.
Šalies čempionai: 14 kartų
Šalies taurės laimėtojai: 4 kartus
Copa Libertadores: Finalas (1993)

Čilės katalikiškajame universitete futbolas buvo žaidžiamas nuo 1910 m., tačiau profesionali universiteto komanda buvo suburta 1937 m. Pirmą šalies čempionų titulą komanda iškovojo 1949 m., o iš viso iki šiol yra laimėję 14 čempionų titulų ir pagal šį rodiklį šalyje užima trečiąją vietą. 1993 m. komanda pasiekė Copa Libertadores finalą, tačiau jame pralaimėjo Sao Paulo futbolininkams.

Universidad Catolica tradiciškai laikoma turtingesniuosius Santjago gyventojus reprezentuojančiu klubu. Principiniu klubo varžovu yra Universidad de Chile, rungtynės su kuriuo yra vadinamos ne itin originaliu „Universitetų derbio“ vardu, priešprieša egzistuoja taip pat su kitu Santjago didžiojo trejeto klubu Colo-Colo. Namų rungtynes komanda žaidžia San Carlos de Apoquindo stadione, talpinančiame 15 000 žiūrovų.

[Samir]

39. Rosario Central



Šalis: Argentina
Miestas: Rosarijas
Įkūrimo metai: 1889
Šalies čempionai: 4 kartus
Šalies taurės laimėtojai: 1 kartą
Copa CONMEBOL: Čempionai (1995)

Klubą 1889 m. įkūrė britų valdomo Centrinio Argentinos geležinkelio darbuotojai. Pirmaisiais metais klubo nariais galėjo tapti tik geležinkeliečiai, tačiau vėliau ekipa atsivėrė ir platesnei publikai. XX a. pradžioje klubas žaidė vietinėje miesto lygoje, o 1939 m. kartu su kitu miesto klubu Newell‘s Old Boys buvo priimti į Argentinos čempionatą.

Pirmą šalies čempionatą Rosario Central laimėjo 1971 m., o iki 1987 m. prie jo pridėjo dar tris. 1995 m. Rosario Central iškovojo pirmą ir iki šiol vienintelį tarptautinį trofėjų – Copa CONMEBOL taurę. Šio turnyro finalas tapo tikrai futbolo klasika: pirmąjį mačą argentiniečiai pralaimėjo Atletico Mineiro klubui net 4 – 0, tačiau atsakomosiose rungtynėse atsirevanšavo tokiu pačiu rezultatu, o galiausiai triumfavo 11 metrų baudinių serijoje.

Namų rungtynes komanda žaidžia Gigante de Arroyito stadione, talpinančiame 45 000 žiūrovų. Principiniu klubo varžovu yra kita miesto ekipa Newell‘s Old Boys.

[Samir]

38. Botafogo



Šalis: Brazilija
Miestas: Rio de Žaneiras
Įkūrimo metai: 1894 m.
Šalies čempionai: 2 kartus
Valstijos čempionai: 21 kartą
Copa Libertadores: ½ finalo (1963, 1973)
Copa CONMEBOL: Čempionai (1993)

Botafogo klubas savo istoriją skaičiuoja nuo 1894 m., kai buvo suburtas irklavimo klubas. Futbolo sekcija veikti pradėjo dešimtmečiu vėliau ir greitai tapo vienu stipriausiu mieste – jau 1907 m. Botafogo kartu su Fluminense pasidalino valstijos čempionų titulą. 1909 m. rungtynes su Mangueira Botafogo laimėjo net 24-0. Tai iki šiol nepagerintas Brazilijos rekordas.

1968 m. Botafogo tapo pirmuoju Rio klubu laimėjusiu Brazilijos čempionatą. 1993 m. „Vienišoji žvaigždė“ finale įveikusi Penarol laimėjo iki šiol vienintelį savo tarptautinį trofėjų – CONMEBOL taurę, o 1995 m. antrą kartą tapo šalies čempione. Prestižiniame Copa Libertadores turnyre Botafogo nei karto neperžengė pusfinalio barjero, o pagal Rio de Žaneiro valstijos čempionų titulus užima ketvirtąją vietą.

Namų rungtynes komanda žaidžia 2007 m. atidarytame Niltono Santoso vardo stadione, talpinančiame 47 000 žiūrovų. Svarbiausiu savo varžovu Botafogo laiko Flamengo klubą, reikšminga priešprieša egzistuoja ir su Fluminense. Su ketvirtojo miesto grandu – Vasco da Gama – santykiai tuo tarpu yra ganėtinai draugiški.

[Samir]

37. Once Caldas



Šalis: Kolumbija
Miestas: Manizalesas
Įkūrimo metai: 1959 m.
Šalies čempionai: 4 kartus
Copa Libertadores: Čempionai (2004)

Dabartinis Once Caldas klubas 1959 m. buvo sukurtas sujungus dvi ant išnykimo slenksčio balansavusias miesto ekipas: 1950 m. šalies čempione tapusią Deportes Caldas bei Once Deportivo. 1961 m. komanda debiutavo aukščiausiame divizione, tačiau ryškesnių pergalių teko palūkėti iki XXI a. Pirmąjį čempionų titulą Once Caldas iškovojo 2003 m., o po metų nustebino visą žemyną į Kolumbiją parveždami Copa Libertadores trofėjų. Pakeliui link Pietų Amerikos čempionų vardų Manizaleso atstovai eliminavo tokius klubus kaip Santos ir Sao Paulo, o finale po 11 metrų baudinių serijos palaužė Boca Juniors. Po šio išskirtinio triumfo Once Caldas dar du kartus laimėjo Kolumbijos čempionatą, bet tarptautinėje arenoje panašių aukštumų nebepasiekė.

Namų rungtynes komanda žaidžia 28 000 žiūrovų talpinančiame Palogrande stadione. Pagrindiniais klubo varžovais yra Deportivo Pereira ir Deportes Quindio klubai iš kaimyninių Meridos ir Armenijos miestų. Rungtynės tarp šių komandų yra žinomos „kavos derbio“ vardu, nes šios ekipos įsikūrusios pagrindiniame Kolumbijos kavos auginimo regione.

[Samir]

36. Argentinos Juniors



Šalis: Argentina
Miestas: Buenos Airės
Įkūrimo metai: 1904 m.
Šalies čempionai: 3 kartus
Copa Libertadores: Čempionai (1985 m.)

Klubą 1904 m. įkūrė Villa Crespo rajono anarchistai. Iki pat devintojo dešimtmečio ryškiausiu klubo pasiekimu buvo šalies vicečempionų titulas 1926 m. 1976 m. klubo gretose debiutavo šešioliktojo gimtadienio dar nesulaukęs Diego Maradona. 1980 m. ekipa užėmė antrą vietą šalies čempionate.

1981 m. Maradona persikėlė į Boca Juniors, tačiau Argentinos Juniors už perėjimą gautais pinigais sėkmingai sustiprino savo sudėtį ir 1984 m. laimėjo pirmąjį šalies čempionatą. Po metų ekipa ne tik laimėjo dar vieną čempionatą, tačiau ir pirmuoju bandymu triumfavo Copa Libertadores turnyre, pakeliui į finalą eliminavę tokius klubus kaip Vasco Da Gama, Fluminense ir Independiente, o lemiamame mače po trečiųjų rungtynių ir 11 metrų baudinių serijos palaužę America de Cali futbolininkus.

Po šio sėkmingo laikotarpio Argentinos Juniors panašių aukštumų niekada nebepasiekė, bet 2010 m. kiek netikėtai triumfavo Clausura turnyre ir tokiu būdu laimėjo trečiąjį šalies čempionų titulą.

Namų rungtynes nuo 2003 m. ekipa žaidžia Diego Maradonos vardu pavadintame stadione, talpinančiame 26 000 žiūrovų.

[Samir]

35. Emelec



Šalis: Ekvadoras
Miestas: Gvajakilis
Įkūrimo metai: 1929 m.
Šalies čempionai: 14 kartų
Copa Libertadores: ½ finalo (1995)
Copa Merconorte: Finalas (2001)

Klubą 1929 m. įkūrė Ekvadoro elektros kompanijos darbuotojai, vadovaujami amerikiečio bendrovės vadovo George‘o Capwello. Klubo pavadinimą sudaro kompanijos pavadinimo – Empresa Electrica del Ecuador – žodžių pirmieji skiemenys. Pats Capwellas futbolo ne itin mėgo, tačiau jo darbuotojai buvo kitos nuomonės ir ilgainiui vadovui teko nusileisti, o futbolo sekcija klube tapo svarbiausia.

1957 m. Emelec laimėjo pirmą kartą surengtas Ekvadoro pirmenybes, o iki šiol šalies čempionais klubas yra tapęs 14 kartų ir pagal šį rodiklį nusileidžia tik vienu titulu daugiau turinčiai Barcelonai. 1995 m. klubas pasiekė Copa Libertadores pusfinalį, o 2001 m. žaidė Copa Merconorte finale, kuriame nusileido Millonarios ekipai.

Namų rungtynes Emelec žaidžia George‘o Capwello vardo stadione, talpinančiame 40 000 žiūrovų. Pagrindiniu klubo priešininku yra kita Gvajakilio komanda Barcelona.

[Samir]

34. Alianza Lima



Šalis: Peru
Miestas: Lima
Įkūrimo metai: 1901 m.
Šalies čempionai: 23 kartus
Copa Libertadores: ½ finalo (1976, 1978)

1901 m. įkurtas klubas dalyvavo jau pirmajame Peru futbolo čempionate 1912 m. (ir yra vienintelis likęs to čempionato klubas), o pirmąjį šalies čempionų titulą iškovojo 1918 m. Iki 1950 m. futbolas šalyje buvo mėgėjiškas, o Alianza šiame laikotarpyje iškovojo 8 šalies čempionų titulus – daugiau nei bet kuris kitas varžovas. Tiesa, Alianza klubas iki šiol tvirtina laimėjęs ir prieštaringai vertinamą 1934 m. čempionatą, pergalė kuriame oficialiai pripažįstama Universitario futbolininkams. 1938 m. komanda buvo iškritusi į žemesnį divizioną, tačiau jame praleido vos metus.

1976 ir 1978 m. Alianza žaidė Copa Libertadores turnyro pusfinalio grupėje, tačiau abu kartus savo grupėje užėmė paskutinę vietą ir prie kelialapio į finalą nepriartėjo. Devintajame dešimtmetyje klubas niekaip negalėjo iškovoti titulų. Arti čempionų vardo komanda buvo 1987 m., tačiau grįžtant iš rungtynių Pukalpoje komandos lėktuvas nukrito į vandenyną. Visi žaidėjai ir treneriai žuvo, sezoną komanda pabaigė su jaunimo komandos futbolininkais ir keliais žaidėjais, pasiskolintais iš Čilės komandos Colo-Colo, o čempionų vardą iš Alianza finišo tiesiojoje paveržė Universitario.

1997 m. Alianza laimėjo pirmą Peru čempionų titulą per 18 metų, dėl titulų šalies lygmeniu nuolat varžosi ir pirmaisiais XXI a. dešimtmečiais. Iš viso iki šiol Alianza Peru čempionais yra tapę 23 kartus ir nusileidžia tik amžinam varžovui Universitario.

Namų rungtynes komanda žaidžia 34 000 žiūrovų talpinančiame Estadio Alejandro Villanueva, pastatytame 1974 m. ir pavadintame buvusio komandos žaidėjo vardu. Alianza laikoma populiariausiu futbolo klubu šalyje, o tarpusavio dvikovos su Universitario žinomos El Clasico Peruano vardu.

[Samir]

33. Millonarios



Šalis: Kolumbija
Miestas: Bogota
Įkūrimo metai: 1946 m.
Šalies čempionai: 15 kartų
Šalies taurės laimėtojai: 3 kartus
Copa Libertadores: ½ finalo (1960, 1973, 1974)
Copa Sudamericana: ½ finalo (2007, 2012)
Copa Merconorte: Čempionai (2001)

Dabartiniu pavadinimu klubas susikūrė 1946 m., tačiau jo ištakos siekia bent 1937 m., kai futbolo komandą suorganizavo Šv. Baltramiejaus koledžo studentai. 1948 m. klubas puikiai pasinaudojo Argentinoje įvykusiu žaidėjų streiku ir į savo gretas priviliojo šios šalies žvaigždžių rinkinį, kuriame ryškiausiai spindėjo pats Alfredo Di Stefano. Ši komanda dėl elegantiško žaidimo buvo praminta „Mėlynuoju baletu“ ir nuo 1949 iki 1953 m. iš penkių Kolumbijos čempionatų laimėjo keturis, o taip pat laimėjo Mažąjį klubų pasaulio čempionatą. Ilgai ši sėkmė netruko – dar 1951 m. už nelegalų žaidėjų iš užsienio viliojimą FIFA suspendavo Kolumbijos futbolo federaciją, o neteisėtai pasamdyti žaidėjai buvo sugrąžinti į buvusius klubus (išskyrus Di Stefano, kuris persikėlė į Madrido Realą).

Sėkmingą laikotarpį nacionaliniame čempionate Millonarios išgyveno septintojo dešimtmečio pradžioje, kai laimėjo 4 čempionatus iš eilės, tačiau vėliau buvusios šlovės pakartoti nesisekė. Iki šiol pagal iškovotus Kolumbijos čempionų titulus (15) Millonarios nusileidžia tik Atletico Nacional futbolininkams (16), tačiau iš šių čempionų titulų tik du buvo iškovoti per paskutiniuosius tris dešimtmečius. 2001 m. Bogotos komanda laimėjo trumpai gyvavusį Copa Merconorte turnyrą, o štai labiau prestižiniuose Copa Libertadores ir Copa Sudamericana Millonarios nėra nė karto peržengę pusfinalio barjero.

Namų rungtynes komanda žaidžia 36 000 žiūrovų talpinančiame El Campin stadione. Šį ekipa dalinasi su savo principiniu varžovu Santa Fe.

[Samir]

32. Bolivar



Šalis: Bolivija
Miestas: La Pazas
Įkūrimo metai: 1925 m.
Šalies čempionai: 29 kartus
Šalies taurės laimėtojai: 4 kartus
Copa Libertadores: ½ finalo (1986, 2014)
Copa Sudamericana: Finalas (2004)

Klubas buvo įkurtas 1925 m., švenčiant Bolivijos nepriklausomybės šimtmetį, todėl jo pavadinimą įkūrėjai rinkosi iš žymių istorinių asmenybių. Galiausiai pasirinktas buvo žinomiausias – pirmasis Bolivijos prezidentas Simonas Bolivaras. Pirmą čempionų titulą komanda iškovojo 1950 m., o per laiką tapo populiariausiu bei sėkmingiausiu šalies klubu. Su 29 Bolivijos čempionų titulais Bolivar kone dvigubai lenkia artimiausius persekiotojus šioje kategorijoje The Strongest ir Jorge Wilstermann.

Kaip stipriausia Bolivijos komanda Bolivar dažnai dalyvauja Copa Libertadores ir šio turnyro visų laikų lentelėje užima 11 vietą. Geriausiais klubo pasirodymais svarbiausiame Pietų Amerikos turnyre yra pasiektas pusfinalio etapas 1986 ir 2014 m. 2004 m. Bolivar pasiekė Copa Sudamericana finalą, tačiau viltis į Boliviją parvežti kontinentinį trofėjų nubraukė Boca Juniors.

Komandos namų stadionu laikomas Simono Bolivaro stadionas, tačiau dėl jo mažos talpos (vos 5000 žiūrovų) komanda įprastai žaidžia nacionaliniame Hernanio Siles stadione, talpinančiame 42 000 žiūrovų. Tradiciniu klubo varžovu yra kita La Pazo komanda The Strongest.

[Samir]

31. Universitario



Šalis: Peru
Miestas: Lima
Įkūrimo metai: 1924 m.
Šalies čempionai: 26 kartus
Copa Libertadores: Finalas (1972)

Klubą Federacion Universitaria vardu 1924 m. įkūrė Šv. Marko nacionalinio universiteto dėstytojai ir studentai. Nacionaliniame čempionate komanda debiutavo 1928 m. ir jau po metų šventė pirmąjį čempionų titulą. Antrąjį čempionų titulą komanda iškovojo 1934 m., tačiau šis titulas iki šių dienų tebėra vertinamas prieštaringai – dėl skirtingos taisyklių interpretacijos šį titulą prie savo laimėtų priskaičiuoja ir Alianza.

Nacionalinėse pirmenybėse Universitario dalyvauja stabiliai sėkmingai: komanda iki šiol yra laimėjusi 26 čempionatus (tai yra šalies rekordas), dar 15 kartų užėmė antrą vietą. Tarptautinėje arenoje komanda ryškiausiai blykstelėjo 1972 m. Copa Libertadores turnyre, kai pusfinalio etape aplenkė Urugvajaus grandus Nacional ir Penarol, o finale tik po atkaklios kovos nusileido Independiente futbolininkams.

Namų rungtynes komanda žaidžia 85 000 žiūrovų talpinančiame Estadio Monumental stadione. Pagrindinis klubo varžovas yra kita Limos komanda Alianza. Universitario sirgaliai tradiciškai siejami su kraštutinėmis dešiniosiomis pažiūromis: viena iš komandos ultrų grupuočių vadinasi Holocausto, o stadione neretai matoma nacistinė simbolika.

[Samir]

30. Barcelona



Šalis: Ekvadoras
Miestas: Gvajakilis
Įkūrimo metai: 1925 m.
Šalies čempionai: 15 kartų
Copa Libertadores: Finalas (1990, 1998 m.)

Klubą 1925 m. įkūręs imigrantas iš Ispanijos Eutimio Perezas pavadino jį pagal savo gimtąjį miestą. Klubo emblema iš pradžių atkartojo Barcelonos miesto spalvas, o nuo 1955 m. ekvadoriečiai nusikopijavo ir kiek adaptavo FC Barcelona emblemą.

Nacionalinio lygmens pirmenybės Ekvadore rengti pradėtos tik 1957 m., o pirmą čempionų titulą Barcelona iškovojo 1960 m. Komanda įsitvirtino kaip viena iš pirmaujančių jėgų šalies futbole, o kad nėra pastumdėliai parodė ir tarptautinėje arenoje, pasiekdami Copa Libertadores pusfinalio etapą 1971 ir 1972 m.

Likusi aštuntojo dešimtmečio dalis klubui klostėsi sunkiai, tačiau devintajame reikalai pasitaisė: Barcelona nuo 1980 iki 1989 m. laimėjo penkis Ekvadoro čempionatus ir dar du kartus pasiekė Copa Libertadores pusfinalį. 1990 m. komanda pagaliau pasiekė Copa Libertadores finalą, tačiau jame stipresni pasirodė Olimpia futbolininkai. Dar kartą lemiamą šio turnyro etapą komanda pasiekė 1998 m., tačiau šį kartą ekvadoriečiams teko pripažinti Vasco da Gama pranašumą.

Vėliau sėkmė nuo klubo nusisuko ir tarp 1998 ir 2012 m. komanda išgyveno net 15 metų nacionalinių titulų badą. Nepaisant to, su 15 iškovotų čempionatų, Barcelona tebėra tituluočiausias Ekvadoro klubas.

Namų rungtynes komanda žaidžia 60 000 žiūrovų talpinančiame Monumental stadione. Svarbiausiu klubo priešininku yra kita Gvajakilio komanda Emelec.

[Samir]

29. Cerro Porteno



Šalis: Paragvajus
Miestas: Asuncionas
Įkūrimo metai: 1912 m.
Šalies čempionai: 33 kartus
Copa Libertadores: ½ finalo (1973, 1978, 1993, 1998, 1999, 2011)
Copa Sudamericana: ½ finalo (2009, 2016)

Klubas buvo įkurtas 1912 m. Paragvajų tuo metu skaldė nesutarimai tarp dviejų lyderiaujančių partijų, todėl klubo įkūrėjai priėmė saliamonišką sprendimą klubo spalvomis pasirinkti raudoną Kolorado partijos ir mėlyną liberalų spalvas. Pavadinimą klubas gavo 1811 m. įvykusio mūšio garbei. Pirmą šalies čempionų titulą Cerro Porteno iškovojo jau 1913 m., o iki šiol čempionais yra tapę 33 kartus ir šioje grafoje nusileidžia tik Olimpia ekipai.

Tarptautinėje arenoje klubą drąsiai galima vadinti pusfinalių nelaimėliu: šiame etape Cerro Porteno šešis kartus laimę bandė Copa Libertadores turnyre, dar du kartus Copa Sudamericana, tačiau taip ir nepateko į nei vieną finalą.

Namų rungtynes komanda žaidžia Pablo Rojas stadione, talpinančiame 45 000 žiūrovų. Svarbiausiais klubo varžovais yra kiti Asunciono klubai Olimpia ir Libertad.

[Samir]

28. Universidad de Chile



Šalis: Čilė
Miestas: Santjagas
Įkūrimo metai: 1927 m.
Šalies čempionai: 18 kartų
Šalies taurės laimėtojai: 5 kartus
Copa Libertadores: ½ finalo (1970, 1996, 2010, 2012)
Copa Sudamericana: Čempionai (2011)

Klubo įkūrimo data laikomi 1927 m., kuomet į vieną darinį susijungė Club Nautico ir Federacion Universitaria komandos. Pirmą čempionų titulą komanda iškovojo 1940 m., o aukso amžių išgyveno septintajame dešimtmetyje, kai nuo 1959 iki 1969 m. laimėjo šešis čempionų titulus. 1962 m. Universidad de Chile delegavo aštuonis žaidėjus į bronzą Pasaulio čempionate iškovojusią šalies rinktinę, o 1970 m. pasiekė Copa Libertadores pusfinalį. Šio laikotarpio Universidad de Chile komanda, kaip ir dešimtmečiu anksčiau Kolumbijoje dominavusi Millonarios, gavo „Mėlynojo baleto“ pravardę.

1980 m. klubas buvo atskirtas nuo universiteto. Likus be šio resursų, komandos rezultatai suprastėjo, o 1988 m. komanda net iškrito į žemesnį divizioną. Ilgainiui klubas atsigavo ir jau 1994 m. vėl šventė pergalę Čilės čempionate, o 1996 m. antrą kartą pasiekė Copa Libertadores pusfinalį. 2006 m. Universidad de Chile išgyveno bankroto procedūrą, tačiau po šios atsitiesė lygiai greitai: 2009 m. komanda vėl tapo šalies čempione, 2010 ir 2012 m. vėl žaidė Copa Libertadores pusfinaliuose. Tarpe tarp šių, 2011 m., komanda iškovojo vienintelį tarptautinį trofėjų savo istorijoje: Copa Sudamericana. Šiame turnyre komanda sužaidė be pralaimėjimų, o finale užtikrintai įveikė Kito LDU ekipą.

Namų rungtynes komanda dažniausiai žaidžia 48 000 žiūrovų talpinančiame Nacionaliniame stadione. Svarbiausiais klubo priešininkais yra kiti Santjago didžiojo trejeto nariai: Colo-Colo ir Universidad Catolica.

[Samir]

27. Newell's Old Boys



Šalis: Argentina
Miestas: Rosarijas
Įkūrimo metai: 1903 m.
Šalies čempionai: 6 kartus
Copa Libertadores: Finalas (1988, 1992)

1903 m. įkurtas klubas buvo pavadintas Isaaco Newello, anglų mokytojo ir vieno futbolo pionierių Argentinoje garbei. Tarp klubo įkūrėjų buvo ir Isaaco sūnus Claudio. Pavadinimo dalis „Old Boys“ reiškė tai, kad klubas atstovavo Newello įkurtos mokyklos absolventus.

1939 m. komanda pirmą kartą žaidė Argentinos čempionate. Ypatingos sėkmės čempionate komanda nepatyrė iki pat aštuntojo dešimtmečio, kai 1974 m. laimėjo pirmą čempionatą savo istorijoje. Geriausią laikotarpį istorijoje komanda išgyveno devintojo dešimtmečio pabaigoje ir dešimtojo pradžioje, kai per penkerių metų laikotarpį komanda laimėjo tris Argentinos čempionatus ir du kartus pasiekė Copa Libertadores finalą. Abu bandymai užkopti į Pietų Amerikos futbolo viršūnę buvo nesėkmingi: 1988 m. stipresni pasirodė Nacional, o 1992 m. – Sao Paulo futbolininkai. Šiuo laikotarpiu komandoje žaidė tokie žaidėjai kaip Gabrielis Batistuta, Mauricio Pochettino ir Gerardo Martino, o į antrąjį Copa Libertadores finalą komandą vedė pirmuosius žingsnius trenerio karjeroje žengiantis Marcelo Bielsa.

Namų rungtynes komanda žaidžia Marcelo Bielsos vardą nešiojančiame stadione, talpinančiame 42 000 žiūrovų. Pagrindinis klubo varžovas yra kita miesto komanda Rosario Central. Šių komandų derbis yra laikomas svarbiausiu Argentinoje už Buenos Airių metropolijos ribų. Newell‘s Old Boys pravardė yra „raupsuotieji“, atsiradusi po to, kai komanda žaidė labdaros mačą raupsuotųjų klinikos labui trečiajame dešimtmetyje.

[Samir]

26. L. D. U. Quito



Šalis: Ekvadoras
Miestas: Kitas
Įkūrimo metai: 1930 m.
Šalies čempionai: 11 kartų
Šalies taurės laimėtojai: 1 kartą
Copa Libertadores: Čempionai (2008)
Copa Sudamericana: Čempionai (2009)

Oficiali klubo įkūrimo data yra 1930 m., tačiau savo ištakas klubas kildina iš Universitario vardu besivadinusios Centrinio Ekvadoro universiteto komandos, kuri vietinėse lygose žaidė nuo 1918 m. Pirmą nacionalinių čempionų titulą Liga Deportiva Universitaria iškovojo 1969 m., tačiau jau 1972 m. komanda iškrito į žemesnį divizioną. Antroje lygoje praleidę du sezonus, LDU 1974 m. grįžo į elitą ir iš karto iškovojo antrąjį čempionų titulą.

Devintasis dešimtmetis klubui buvo nesėkmingas, tačiau dešimtajame LDU grįžo į kovą dėl aukščiausių pozicijų Ekvadoro čempionate, o naujajame tūkstantmetyje pergales perkėlė ir į tarptautinę areną: 2008 m. LDU tapo pirmuoju Ekvadoro klubu, laimėjusiu Copa Libertadores, o po metų šį pasiekimą pakartojo ir Copa Sudamericana turnyre. Įdomu tai, kad abu šiuos titulus ekvadoriečiai laimėjo finale įveikę tą patį varžovą – Fluminense. Dar kartą Copa Sudamericana finalą LDU pasiekė 2011 m., tačiau šį kartą taure džiaugėsi Universidad de Chile.

Ekvadoro čempionatą komanda yra laimėjusi 11 kartų ir pagal šį rodiklį šalyje užima ketvirtąją vietą. Tradiciškai svarbiausiu klubo varžovu yra laikomas Aucas, tačiau dėl prastokų šios komandos rezultatų didesnę reikšmę įgijo kovos su kitomis sostinės komandomis: El Nacional bei Deportivo. Namų rungtynes komanda nuo 1997 m. žaidžia Rodrigo Paz Delgado stadione, talpinančiame 42 000 žiūrovų.

[Samir]

25. Fluminense



Šalis: Brazilija
Miestas: Rio de Žaneiras
Įkūrimo metai: 1902 m.
Šalies čempionai: 4 kartus
Šalies taurės laimėtojai: 1 kartą
Valstijos čempionai: 31 kartą
Copa Libertadores: Finalas (2008 m.)
Copa Sudamericana: Finalas (2009 m.)

Fluminense klubą 1902 m. įkūrė turtingas anglų kilmės brazilas Oscaras Coxas. Tiek Coxas, tiek jo bendraminčiai priklausė turtingajam miesto gyventojų sluoksniui, kurie su futbolu susipažino studijuodami Europoje. 1906 m. Fluminense laimėjo pirmą kartą surengtas Rio de Žaneiro valstijos pirmenybes, o per šešis sezonus iki 1911 m. valstijos čempionais tapo penkis kartus (vieną titulą, tiesa, teko pasidalinti su Botafogo). 1911 m. nuo Fluminense atsiskyrusi futbolininkų grupė suformavo futbolo sekciją Flamengo klube. Šis tapo didžiausiu Fluminense priešininku, o Fla-Flu derbis yra bene žinomiausia (nors ir ne pati aršiausia) futbolo klubų priešprieša Brazilijoje.

Fluminense įsitvirtino kaip viena iš dviejų pajėgiausių Rio de Žaneiro valstijos komandų ir iki 2009 m. pirmavo pagal šios valstijos čempionų titulų skaičių. 1949 m. klubui buvo įteiktas Olimpinės taurės apdovanojimas, 1952 m. laimėjo tarptautinį Copa Rio turnyrą, Brazilijoje pretenzingai vadintą Pasaulio klubų čempionatu. Nacionalinio lygmens pirmenybėse su didžiausiais San Paulo valstijos klubais konkuruoti sekėsi nelengvai: pirmąjį šalies čempiono titulą Fluminense iškovojo 1970 m., antrojo teko laukti iki 1984 m., o XX a. paskutiniajame dešimtmetyje Rio atstovai buvo vienam sezonui iškritę net į Serie C.

XXI a. pradžia Fluminense klubui priminė amerikietiškus kalnelius. 2007 m. komanda laimėjo Brazilijos taurę ir po 23 metų pertraukos pateko į Copa Libertadores turnyrą. Šiame ekipa nukeliavo iki finalo ir tik po 11 metrų baudinių serijos nusileido Kito LDU. 2009 m. ekipa per plauką neiškrito iš Serie A, tačiau žaidė Copa Sudamericana finale, kuriame vėl nusileido tam pačiam LDU. 2010 ir 2012 m. komanda tapo šalies čempione, o 2013 m. iš aukščiausios lygos neiškrito tik todėl, kad vieni iš konkurentų kovoje dėl išlikimo Portuguesa savo rungtynėse į aikštę išleido neregistruotą žaidėją ir jau po sezono pabaigos gavo keturių taškų nuobaudą.

Namų rungtynes komanda žaidžia legendiniame Maracana stadione, talpinančiame 78 000 žiūrovų. Šiuo stadionu komanda dalinasi su Flamengo klubu, kuris yra svarbiausias Fluminense priešininkas. Fluminense tradiciškai yra palaikoma turtingesnės Rio gyventojų dalies. Klubo pavadinimas, kilęs nuo lotyniško žodžio „fluminis“, reiškiančio upę, yra tradicinis Rio de Žaneiro valstijos gyventojų demonimas.

[Samir]

24. Deportivo Cali



Šalis: Kolumbija
Miestas: Kalis
Įkūrimo metai: 1912 m.
Šalies čempionai: 9 kartus
Šalies taurės laimėtojai: 1 kartą
Copa Libertadores: Finalas (1978, 1999)
Copa Merconorte: Finalas (1998)

Klubą 1912 m. sukūrė iš Europos grįžę ir Senajame žemyne su futbolu susipažinę studentai. 1948 m. komanda dalyvavo pirmą kartą surengtame Kolumbijos čempionate, po metų pirmenybėse užėmė antrąją vietą, tačiau pirmojo šalies čempionų titulo teko palūkėti iki 1965 m. Ši pergalė žymėjo klubo aukso amžiaus pradžią – iki 1974 m. Deportivo laimėjo dar keturis šalies čempionų titulus, o 1978 m. tapo pirmąja Kolumbijos ekipa, pasiekusia Copa Libertadores finalą. Šiame, po nulinių lygiųjų Kalyje, kolumbiečius atsakomajame mače net 4-0 sumušė Boca Juniors futbolininkai.

Devintajame dešimtmetyje klubo pasirodymai buvo mažiau sėkmingai ir šeštąjį čempionų titulą komanda iškovojo tik 1996 m. Šį pasiekimą komanda pakartojo ir 1998 m., tais pačiais metais ekipa žaidė Copa Merconorte finale, kuriame nusileido Atletico Nacional futbolininkams. 1999 m. Deportivo antrą kartą pasiekė Copa Libertadores finalą. Šis taip pat baigėsi nusivylimu: pirmame mače namuose įveikę Palmeiras 1-0, San Paule Kolumbijos atstovai pralaimėjo 2-1. Čempionus išaiškino baudinių serija, kurioje sėkmė lydėjo Brazilijos klubo futbolininkus.

Namų rungtynes komanda žaidžia 2010 m. pastatytame ir 42 000 žiūrovų talpinančiame stadione. Principiniu klubo varžovu yra kita miesto komanda America.

[Samir]

23. Atletico Mineiro



Šalis: Brazilija
Miestas: Belo Horizontė
Įkūrimo metai: 1908 m.
Šalies čempionai: 1 kartą
Šalies taurės laimėtojai: 1 kartą
Valstijos čempionai: 45 kartus
Copa Libertadores: Čempionai (2013)
Copa CONMEBOL: Čempionai (1992, 1997)

1908 m. įkurtas klubas iš pradžių vadinosi Athletico, o 1913 m. pakeitė pavadinimą į dabartinį. 1915 m. ekipa laimėjo pirmą kartą surengtą Minas Žeraiso valstijos čempionatą, tačiau vėliau valstijos futbole dominavimą perėmė America Mineiro ekipa, laimėjusi dešimt čempionatų iš eilės. Ilgainiui į aukštumas grįžo ir Atletico – iki šiol klubas yra surinkęs 45 valstijos čempionų titulus ir pagal šį rodiklį pirmauja Minas Žeraise.

1971 m., vadovaujami trenerio karjerą neseniai pradėjusio Tele Santana, Atletico Mineiro laimėjo pirmą ir iki šiol vienintelį Brazilijos čempionų titulą. 1977 ir 1980 m. klubas buvo arti to, kad pakartotų šį pasiekimą, tačiau sėkmė ekipą aplenkė. Prie to prisidėjo disciplinos stoka: lemiamame 1980 m. čempionato mače iš aikštės buvo pašalinti 3 Atletico žaidėjai, o 1981 m. Copa Libertadores turnyre kelią į kitą etapą komandai užkirto tai, kad atkrintamajame mače per 37 minutes net 5 žaidėjai gavo raudonas korteles ir mačą teko nutraukti.

1992 m. Atletico laimėjo pirmą kartą surengtą Copa CONMEBOL turnyrą, finale įveikę Olimpia futbolininkus. 1994 m. komanda vėl žaidė šio turnyro finale, tačiau šį kartą po 11 metrų baudinių serijos nusileido Rosario Central ekipai. 1997 m. Atletico dar kartą laimėjo Copa CONMEBOL, šį kartą finale nugalėję kitą Argentinos ekipą Lanus.

Po nesėkmingos naujo tūkstantmečio pradžios, kai klubas buvo net iškritęs iš Serie A, 2013 m. klubas pasiekė didžiausią pergalę istorijoje laimėdami Copa Libertadores turnyrą. Kelias link jo nebuvo lengvas – ketvirtfinalyje pergalę prieš Tijuaną nulėmė per teisėjo pridėtą laiką vartininko atremtas 11 metrų baudinys, o pusfinalį prieš Newell‘s Old Boys bei finalą prieš Olimpia Atletico laimėjo po 11 metrų baudinių serijos po to, kai pirmąsias rungtynes pralaimėjo 2 – 0, o antrosiose atsirevanšavo tuo pačiu rezultatu.

Namų rungtynes komanda žaidžia Mineirao (60 000 žiūrovų) arba Independencia (23 000 žiūrovų) stadionuose, pirmuoju iš kurių Atletico dalijasi su Cruzeiro, o antruoju su America. Šie du klubai kartu yra ir principiniai klubo varžovai. Reikšmingesne laikoma priešprieša su Cruzeiro, o derbis su America yra labiau istorinis. Priešprieša taip pat egzistuoja su Flamengo klubu iš Rio de Žaneiro. Atletico simbolis gaidys yra vienas labiausiai atpažįstamų Brazilijos futbole ir netgi davė pravardę pačiam klubui.

[Samir]

22. Velez Sarsfield



Šalis: Argentina
Miestas: Buenos Airės
Įkūrimo metai: 1910 m.
Šalies čempionai: 10 kartų
Copa Libertadores: Čempionai (1994)

Klubas buvo įkurtas pirmąją 1910 m. dieną. Savo pavadinimą ekipa gavo nuo miesto rajono, kuris savo ruožtu buvo pavadintas pavarde Argentinos teisininko, XIX a. parengusio Argentinos civilinį kodeksą. 1919 m. komanda užėmė antrąją vietą Argentinos čempionate, tačiau apskritai imant kone puse amžiaus išskirtinėmis pergalėmis pasigirti negalėjo.

Pirmą kartą šalies čempionais Velez tapo 1968 m., po itin atkaklios kovos įveikę River Plate ir Racing futbolininkus. Aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose Velez turėjo neblogą komandą, tačiau čempionatų laimėti nesugebėjo. Tas pasikeitė dešimtajame dešimtmetyje: trenerio pareigas perėmus ilgamečiam klubo puolėjui Carlosui Bianchi, ekipa 1993 m. laimėjo savo antrą čempionų titulą, o iki 1998 m. pridėjo dar tris. Svarbiausias triumfas tačiau laukė tarptautinėje arenoje: 1994 m. Copa Libertadores turnyre Velez nužygiavo iki finalo, jame po 11 metrų baudinių serijos įveikė Sao Paulo ir tokiu būdu gavo teisę vadintis stipriausia Pietų Amerikos komanda.

Nacionalinį čempionatą Velez iki šiol yra laimėję 10 kartų ir pagal šį rodiklį nusileidžia tik tradicinio didžiojo penketo nariams. Namų rungtynes komanda žaidžia 50 000 žiūrovų talpinančiame Jose Amalfitani stadione, pavadintame ilgamečio klubo prezidento garbei. Tradiciniu klubo varžovu laikomas Ferro Carril Oeste klubas, tačiau pastarajam klubui jai senokai nežaidžiant aukščiausiame divizione, ši priešprieša nebėra itin intensyvi.

[Samir]

21. Vasco da Gama



Šalis: Brazilija
Miestas: Rio de Žaneiras
Įkūrimo metai: 1898 m.
Šalies čempionai: 4 kartus
Šalies taurės laimėtojai: 1 kartą
Valstijos čempionai: 24 kartus
Copa Libertadores: Čempionai (1998)
Copa Mercosur: Čempionai (2000)

Vasco da Gama irklavimo klubas buvo įkurtas 1898 m., o futbolo klubas savo gyvavimą skaičiuoja nuo 1915 m. Tarp klubo įkūrėjų dominavo portugalų kilmės miesto gyventojai ir klubui jie parinko portugalų tyrinėtojo vardą – nemažą reikšmę turėjo ir tai, kad 1898 m. buvo minimas jūrų kelio į Indiją atradimo keturių šimtų metų jubiliejus.

Pirmą valstijos čempionų titulą Vasco iškovojo 1923 m. Komandos sudėtyje žaidė įvairių rasių ir socialinių sluoksnių žaidėjai, kas iššaukė nepasitenkinimą kitų miesto ekipų tarpe – šios futbolą matė kaip elito užsiėmimą. Dėl šių rasinių – socialinių rietenų 1924 m. valstijos čempionatas skilo į du.

Penktajame ir šeštajame dešimtmečiuose Vasco turėjo stiprią komandą, tačiau nei Brazilijos, nei kontinentiniai Pietų Amerikos čempionatai tuo metu rengiami nebuvo, tad už valstijos ribų savo jėgas pasitikrinti buvo galima tik draugiškuose turnyruose, kur Rio atstovai įveikė tokius Europos grandus kaip Barcelona, Benfica ar Milan.

Pirmą Brazilijos čempionų titulą komanda laimėjo 1974 m., antrojo teko palūkėti iki 1989 m. Vis dėlto sėkmingiausiu laikotarpiu klubui galima laikyti paskutiniuosius XX a. metus, kai tarp 1997 ir 2000 m. komanda ne tik laimėjo du Brazilijos čempionatus, bet 1998 m. triumfavo ir Copa Libertadores turnyre, finale įveikę Barcelona ekipą iš Gvajakilio Ekvadore. 2000 m. prie šio trofėjaus komanda pridėjo ir pergalę Copa Mercosur turnyre. Pastarojo finalinis susitikimas tarp Palmeiras ir Vasco tapo tikra futbolo klasika – po pirmojo kėlinio San Paulo atstovai pirmavo 3-0, tačiau Vasco išlygino rezultatą, o per teisėjo pridėtą laiką Romario pelnė pergalingą įvartį.

Namų rungtynes komanda žaidžia Sao Januario stadione, talpinančiame 22 000 žiūrovų. Svarbesni mačai neretai žaidžiami ir didesniame Maracana stadione. Svarbiausiu klubo varžovu laikomas Flamengo. Šių komandų tarpusavio akistata žinoma "Milijonų derbių" vardu, taip referuojant į itin didelį šių klubų populiarumą ir gausų palaikymą.