Nu nesu kategoriškas šito atvejo kaip galėjo susidaryt vaizdas iš vakaryščio posto. Pats kažkiek sportavęs tai suprantu kaip mąsto sportininkai. Rekordai, garbės siekimas, lenktyniavimas jų varomoji jėga ko pasekoj iš dalies ir pasiekiamos aukštumos.hippo wrote: ↑15 Apr 2024, 12:06Čia rimtai? Kai yra proga nukalt 40 metų senumo pasaulio rekordą, geriau ugdyt kažkokį mentalitetą ir kažkur vaikščiot iš kažkokios zonos?Romarijas wrote: ↑14 Apr 2024, 21:36 Pasakysiu ašmeniškai kad nesu šito reikalo šalininkas. Suprantu sportininkai mėgsta blizgesį, būti pripažinti ir šlovės. Bet daugiau jį norėčiau matyti europos stadionuose ar Deimantinės lygos varžybose. Kur varžovai ir stadionai ne tokie palankūs rekordams. Taip sakant kuo dažniau išeiti iš komforto zonos, siekti rezultato prie didesnės konkurencijos. Taip sakant išbūti momentuose kai ne tavo diena, nesi pirmas ar varžovas tą dieną geriau pasiruošęs. Mentalitetą ugdyti manyčiau tai geresnis variantas.
Nafik išvis tuos įrankius 20 metų mėtyt, jei ne dėl tokių momentų?
Pamatęs rezultatą šįryt pažiūrėjau į tai iš kitos pusės, sezono startas ir palankios aplinkybės plius dar kažkiek sugrojo kad tėvas kažkada per centimetrus atsiliko nuo nelabai švaraus vokiečio. Viskas čia gerai, jie žino ką ir kodėl taip darė.
Tiesiog labiau turėjau minty, kad svarbiausi startai yra svarbiau už rekordus. Bet galima ir rekordus imti, ir medalius rinkti. Ką šiaip jau įrodė, tai gal nuogastavimai ir ne visiškai teisingi. O talentas ir potencialas toks kad gali ir tėvą į pavėsį padėdi.
O vaikščiot iš zonos reikia, tiesa tam dar bus laiko kad kuo labiau priprast prie uždaresnių stadionų ir stipresnių varžovų ir spaudimo. Gal ir atrodo keistai, bet net tokioj rungtį kaip įrankio metimas taktika ir psichologija vaidina šiokį tokį vaidmenį.