Man tai šis laikotarpis daugiau ne magiją priminė, o Bielsos stiliaus... kaip čia pavadint, kad nieko neužpykdyt... Gal cirką? Kai šou su pasilakstymais šalia aikštės degančiomis akimis sukuria atgimimo, sėkmės ir laimingos ateities įspūdį Nors, reikia pripažinti, buvo gerų rungtynių ir žaidimo, bet man tai tuos gerus momentus labai gožė kaltų ieškojimas tarp žaidėjų (nuo Brassier iki Murillo, daug užbanintų galima paminėt)