Nėra. Bet čia ne tas atvejis, kai žaidėjas matuojasi organais su klubu.
Buvo konfliktas tarp žaidėjo ir trenerio, ir ne kažkoks ilgalaikis, mano žiniomis. Gi būna, žaidėjas, akivaizdžiai nepatenkintas keitimu, ir stendus paspardo, ir vandens butelius pamėto, net ir žodžiais ne pačiais maloniausiais pasimėto su treneriu, twitteriuose prirašo nesamonių - ir ką, ir nieko, nepuola gi jo iškart pardavinėti.
Šiuo atveju nenorėjo Gomezas žaisti taip, kaip norėjo Gasperini. Pakeitė. Ir batai. Iškart po to italų laikraščiai parašė - Gomezas, ko gero, daugiau pas Gasperini nebežais, nes tas po pirmo konlikto žmogų visiškai nurašo. Taip ir buvo, nepadėjo net ir tai, kad tas žmogus geriausias Atalantos žaidėjas paskutinius 6 metus.
Akivaizdu, kad klausimas Percassi buvo "arba jis, arba aš" ir ne Gomezas tą klausimą statė, jis dar bandė ir viešai taikytis. Pasirinko trenerį. Ne tame esmė, Gasperini ko gero daugiau svarbus šitai komandai. Blogiausia tai, kad savininkas nusileido trenerio ego ir turėjo rinktis, užuot suradęs būdą abu sutaikyt.
Kol komanda laimi, Gasperini dievas ir genijus. Kai nepaeis kurį laiką, primins jam visa Italija šitą reikalą.

Šūdinai baigėsi. Gasperini antro šanso neduoda niekam, čia, berods, trečias ar ketvirtas atvejis jau, iš tų įžymesnių žaidėjų. Prarado Atalanta dalį mano simpatijų nesugebėdama išspręsti situacijos kitu būdu.
Gomezui baci e abbracci tiek Katanijoj, tiek Bergame, tikiu, užjudės dar ir Sevilijoj.