Čia tokių įdomesnių istorijų su iškritimais įvyko.
Cagliari vakar laimėjo prieš Sassuolo ir garantavo sau vietą Serie A. Vasarį, kai gavo į kaulus 1:3 nuo Lazio (ketvirtas pralaimėjimas iš eilės), Ranieri norėjo atsistatydinti, bet žaidėjai perkalbėjo ir patys pasiūlė užsidaryti į ritiro, kas yra negirdėta ir nematyta. Likus vienam turui iki sezono, Ranieri paserviravo dar vieną pelenės istoriją.
Tuo tarpu Sassuolo po 11 metų pirmam divizione iškeliavo į Serie B. Pamenu, kaip vakar, italų milijardieriaus Giorgio Squinzi nupirktas gimtojo miestelio klubas sugrįžo į Serie A. Iš to, kas sekė po to, panašu, kad čia buvo senolio užgaida turėti nuosavą klubą ir būti mažo miesto herojumi. Pradžia buvo įdomi, paleisti lozungai grynai itališką komandą ir to laikėsi. Pavyzdžiui, 2015-16 m. sezone komanda turėjo du užsieniečius ir su Di Francesco ant taburetės užėmė 6 vietą.
Po to, rezultatai suprastėjo ir klubas palengva grimzdo į lentelės antrą pusę ir ryšium su tuo itališkas projektas buvo padėtas į stalčių bei atskuktas užsieniečių kranelis. Vakar prieš Cagliari dėl išlikimo iš 16 aikštėje pabuvojusių žaidėjų, 12 buvo užsieniečiai. Beveik Udinese
Sassuolo nėra labai mėgstamas klubas. Neturi savo istorijos, iki Squinzi trynėsi žemesniuose divizionuose, ko ir tikėtumeis iš 40 tūkst. gyventojų miesto klubo. Squinzi padovanojo klubui nuosavą stadioną, kuris net ne Sasuole yra, bet Emilijos Redže mieste, kur dauguma palaiko Reggiana klubą (dabar ten Nesta stažuojasi), tad pats stadionas dažniausiai apytuštis būna. Būta ten ir konflikto tarp abiejų klubų dėl stadiono. Kitas dalykas, Sassuolo yra savotiškas didžiųjų italų klubų satelitas žaidėjų rinkoje, su kuriuo galima nesunkiai sutarti palankias sąlygas perkant žaidėjus ar tai per ištęstas nuomas, ar parduodant jaunimėlį dirbtinai sukeltom kainom.
Trumpiau, Sassuolo yra vargšo žmogaus RB Leipzig. Kol Squinzi dar turėjo sveikatos, tol buvo progresas, bet kai senolis užvertė kojas, įsijungė stagnacija.
