Rune Bratseth



Gimė: 1961 m. kovo 19 d.
Tautybė: norvegas
Pozicija: gynėjas
Pagrindiniai klubai: Rosenborg, Werder

Trondheime gimęs futbolininkas jaunystėje futbolininko įgūdžius šlifavo šio miesto Nidelv klube, o 1983 m. perėjo į Rosenborgą. Su šiuo klubu Bratsehas 1985 m. tapo Norvegijos čempionu, o 1987 m. pradžioje persikėlė į Vokietiją, Brėmeno Werder klubą. Norvegas iš karto įsitvirtino pagrindinėje klubo sudėtyje ir padėjo šiam iškovoti ne vieną trofėjų – 1988 ir 1993 m. Werder laimėjo Vokietijos čempionatą, 1991 ir 1994 m. nugalėjo Vokietijos taurės turnyre, o 1992 m. iškovojo UEFA taurių laimėtojų taurę. Galiausiai 1994/95 m. sezono pabaigoje dėl persekiojusios kelio traumos futbolininkas buvo priverstas baigti savo karjerą. Werder gretose norvegas sužaidė 230 Bundesligos rungtynių ir pelnė 12 įvarčių.

Nacionalinėje rinktinėje Bratsethas debiutavo 1986 m. 1994 m. Pasaulio čempionate gynėjas buvo komandos kapitonu ir žaidė visuose mačuose, tačiau 4 taškus surinkę norvegai pasitraukė iš turnyro po grupės varžybų etapo, o žaidėjas po turnyro baigė savo karjerą nacionalinėje komandoje. Iš viso jai Brasethas atstovavo 60 kartų, pelnė 4 įvarčius. Futbolininkas tris kartus buvo pripažintas Norvegijos metų futbolininku, o 2003 m. UEFA rengtoje apklausoje išrinktas geriausiu Norvegijos futbolininku per 50 metų.

Lars Olsen



Gimė: 1961 m. vasario 2 d.
Tautybė: danas
Pozicija: gynėjas
Pagrindiniai klubai: Koge, Brondby

Karjerą Olsenas pradėjo kukliame Danijos trečiojo diviziono Glostrup IF 32 klube, o sulaukęs dvidešimties persikėlė į aukščiausioje lygoje žaidžiančią Koge ekipą. Per ketverius metus gynėjas sužaidė 105 mačus ir pelnė 11 įvarčių, o prieš 1985 m. sezono startą persikėlė į pajėgesnę Brondby komandą. Klubo ir žaidėjo sąjunga buvo itin sėkminga – iki tol nė karto Danijos čempione nebuvusi Brondby ekipa titulus ėmė skinti vieną po kito. Per septynis sezonus Olsenas su savo komanda laimėjo net penkis Danijos čempionatus ir šalies taurę, 1988 m. buvo pripažintas geriausiu Danijos futbolininku. 1991 m. gynėjas pradėjo legionieriaus karjerą – žaidė Trabzonspor ekipoje, su kuria laimėjo Turkijos taurę, vėliau atstovavo Seraing klubui Belgijoje ir Basel Šveicarijoje. Karjeros pabaigoje Olsenas grįžo į Brondby ekipą, kuriai, prieš pakabindamas bucus ant vinies 1996 m. dar kartą padėjo laimėti Danijos čempionatą. Iš viso Brondby gretose futbolininkas sužaidė 198 lygos mačus ir per juos pasižymėjo 14 kartų.

Pirmąsias rungtynes Danijos rinktinėje Olsenas sužaidė 1986 m. 1988 m. Europos čempionate gynėjas žaidė visose trejose savo komandos rungtynėse. 1992 m. Europos pirmenybėse gynėjas jau buvo komandos kapitonu ir nuvedė savo komandą iki čempionų titulo. Olsenas taip pat buvo komandos sudėtyje ir 1996 m. Europos čempionate, tačiau aikštėje taip ir nepasirodė, o po šio turnyro baigė savo karjerą rinktinėje. Iš viso savo šalies garbę futbolininkas gynė 84 kartus, pelnė 4 įvarčius.

Baigęs karjerą Olsenas tapo treneriu. Keletą metų pasipraktikavęs su Brondby klubo rezervų bei jaunimo komandomis, vėliau dirbo Randers bei Odense Boldklub vyriausiuoju treneriu, su pirmuoju laimėjo Danijos taurę, buvo pripažintas Danijos metų treneriu. Nuo 2011 m. Olsenas eina Farerų salų rinktinės vyriausiojo trenerio pareigas.

Glenn Stromberg



Gimė: 1960 m. sausio 5 d.
Tautybė: švedas
Pozicija: saugas
Pagrindiniai klubai: Goteborg, Atalanta

Gioteborge gimęs futbolininkas karjerą pradėjo stipriausiame savo miesto klube. Iki 1982 m. Goteborg gretose Strombergas sužaidė 97 rungtynes ir 1982 m. padėjo savo klubui iškovoti net tris titulus – Švedijos čempionatą, taurę ir UEFA taurę. 1983 m. persikėlęs į Benficą žaidėjas per pusantrų metų laimėjo du Portugalijos čempiono titulus ir Portugalijos taurę. 1984 m. persikėlęs į Bergamo Atalantą saugas Lombardijos klube žaidė iki karjeros pabaigos 1992 m., per 219 lygos varžybų pelnė 19 įvarčių.

Švedijos rinktinėje Strombergas nuo 1982 iki 1990 m. sužaidė 52 mačus ir įmušė 7 įvarčius. 1990 m. Pasaulio čempionate saugas žaidė visose trejose švedų rungtynėse. 1985 m. futbolininkas gavo Švedijos metų futbolininko apdovanojimą.

Glenn Hysen



Gimė: 1959 m. spalio 30 d.
Tautybė: švedas
Pozicija: gynėjas
Pagrindiniai klubai: Goteborg, Liverpool

Karjerą pradėjęs gimtąjame Gioteborge Hysenas greitai užsirekomendavo kaip kietas ir šaltakraujiškas gynėjas. Su Goteborg klubu laimėjęs du dublius Švedijoje, UEFA taurę ir Guldbollen apdovanojimą, 1983 m. futbolininkas persikėlė į PSV ekipą. Olandijoje švedas praleido dvejus metus po kurių grįžo į Goteborg komandą, su kuria dar kartą laimėjo Allsvenskan pirmenybes bei UEFA taurę. 1987 m. Hyseno karjera vėl pasuko į užsienį – šį kartą į Fiorentina klubą Italijoje. Atstovaudamas Toskanos komandai gynėjas laimėjo dar vieną Švedijos metų futbolininko apdovanojimą, o 1989 m. persikėlė į Liverpool klubą. Švedo karjera Anfielde prasidėjo labai sėkmingai ir 1990 m. jis padėjo raudoniesiems iškovoti 18 Anglijos čempionų titulą. Visgi vėliau, Liverpool trenerio poste Kenny Dalglishą pakeitus Grame Sounessui Hysenas prarado vietą pagrindinėje sudėtyje ir 1992 m. sausį grįžo į Švediją, GAIS klubą. Atstovaudamas šiai komandai sportininkas 1994 m. baigė savo karjerą.

Nacionalinėje rinktinėję Hysenas žaidė nuo 1981 iki 1990 m., per 68 rungtynes įmušė 8 įvarčius. 1990 m. Pasaulio čempionate gynėjas buvo rinktinės kapitonu, tačiau nuvesti į aukštumas savo komandos nesugebėjo – švedai pralaimėjo visas trejas grupės etapo rungtynes ir buvo priversti keliauti namo. Baigęs karjerą Hysenas dirbo treneriu bei TV komentatoriumi.

Įdomu pažymėti, kad visa Hysenų šeima yra glaudžiai susijusi su futbolu – Glenno senelis Erikas bei jo brolis Carlas rungtyniavo Goteborg klube, Glenno tėvas Kurtas atstovavo šios ekipos dubleriams, futbolą taip pat žaidė ir trys žaidėjo sūnūs – Tobiasas, Alexanderis ir Antonas. Daugiausiai iš šių trijų pasiekė Tobiasas, ilgai rungtyniavęs Goteburg klube ir 34 kartus atstovavęs Švedijos rinktinei.

Thomas Ravelli



Gimė: 1959 m. rugpjūčio 13 d.
Tautybė: švedas
Pozicija: vartininkas
Pagrindiniai klubai: Oster, Goteborg

Gimęs nedideliame Vimerbiu miestelyje profesionalo karjerą Ravelli pradėjo kitame Smolando mieste Vakšėje. Oster klubui vartų sargas atstovavo dešimt metų, sužaidė 219 lygos rungtynių, tris kartus laimėjo Švedijos čempionatą, 1981 m. buvo apdovanotas Guldbollen prizu. 1989 m. futbolininkas persikėlė į Goteborg klubą, su kuriuo dar šešis kartus laimėjo Allsvenskan pirmenybes ir kartą – Švedijos taurę. 1998 m., Goteborg gretose sužaidęs 211 rungtynių, Ravelli nusprendė persikraustyti už Atlanto ir metus gynė Tampa Bay Mutiny komandos vartus, o karjerą 1999 m. baigė Oster klube.

Nacionalinėje rinktinėje itališko ir austriško kraujo turintis futbolininkas debiutavo 1981 m. Ravelli buvo pagrindinės sudėties žaidėjas 1990 ir 1994 m. Pasaulio čempionatuose bei 1992 m. Europos pirmenybėse. Švedijos rinktinė šiuose turnyruose nenuvylė savo gerbėjų – 1992 m. Senojo žemyno pirmenybėse namuose pasiekė pusfinalį, o 1994 m. Planetos pirmenybėse užėmė trečiąją vietą. Ravelli šiame čempionate sublizgėjo ketvirtfinalio mače su rumunais atrėmęs du smūgius 11 m baudinių serijos metu. Švedijos rinktinei sportininkas atstovavo iki 1997 m. ir iš viso joje sužaidė 143 mačus. Tai keliolika metų buvo šalies rekordas, tačiau 2013 m. Ravelli rungtynių rinktinėje skaičiumi aplenkė Andersas Svenssonas.

Vartininko brolis dvynys Andreasas taip pat buvo profesionalus futbolininkas, rungtyniavęs gynėjo pozicijoje ir sužaidęs 41 mačą Švedijos rinktinės sudėtyje.

Soren Lerby



Gimė: 1958 m. vasario 1 d.
Tautybė: danas
Pozicija: saugas
Pagrindiniai klubai: Ajax, Bayern, PSV

Karjerą pradėjęs Fremad Amager klube, 1975 m. Lerby kartu su komandos draugu Franku Arnesenu persikėlė į Amsterdamo Ajaxą. Per aštuonis Olandijos sostinėje praleistus sezonus Lerby penkis kartus tapo šalies čempionu, dvejus metus buvo komandos kapitonu, iš viso per 206 Eredivisie mačus pelnė 66 įvarčius, 1980 m. su 10 tikslių smūgių tapo rezultatyviausiu Europos čempionu taurės žaidėju. 1983 m. daną į savo gretas perviliojo Vokietijos futbolo flagmanas Miuncheno Bayern. Paulį Breitnerį bavarų gretose pakeitęs Lerby per trejus metus padėjo komandai iškovoti du čempionų titulus ir dvi taures, o pats per 89 mačus Bundesligoje pasižymėjo 22 kartus. 1986 m. saugas persikėlė į Monaco klubą, tačiau jau po metų grįžo į Olandiją. Šį kartą danas pasirinko PSV klubą. Ir nesuklydo – jau pirmąjame sezone Eindhoveno ekipa laimėjo Olandijos čempionatą, taurę ir Europos čempionų taurę, čempionu Lerby su ekipa tapo ir 1989 m. Karjerą saugas pabaigė 1990 m.

Danijos rinktinėje Lerby debiutavo 1978 m. ir pirmosiose savo rungtynėse su airiais pelnė įvartį. 1984 m. Europos čempionate saugas buvo pagrindinės sudėties žaidėjas, pelnė įvartį pusfinalio mače su ispanais, tačiau rungtynes po 11 m baudinių loterijos laimėjo Pietų Europos atstovai. 1986 m. Pasaulio pirmenybėse futbolininkas taip pat žaidė visose savo komandos rungtynėse ir pasižymėjo sykį, taip pat dalyvavo nesėkmingai danams susiklosčiusiame 1988 m. Europos čempionate. Iš viso iki 1989 m. savo šalies garbę Lerby gynė 67 rungtynėse, per jas pelnė 10 įvarčių. Įdomu pažymėti tai, kad 1985 m. lapkričio 13 d. danas dalyvavo dviejuose oficialiuose mačuose skirtingose šalyse – Pasaulio čempionato atrankos mače su airiais bei Vokietijos taurės rungtynėse prieš Bochum vienuolikę. Taip pat neįprastas šio žaidėjo bruožas buvo tai, kad jis visada rungtyniaudavo be blauzdų apsaugų.

Baigęs karjerą Lerby trumpai ir nesėkmingai treniravo Bayern klubą, vėliau tapo futbolo agentu.

Preben Elkjaer



Gimė: 1957 m. rugsėjo 11 d.
Tautybė: danas
Pozicija: puolėjas
Pagrindiniai klubai: Lokeren, Hellas Verona

Savo karjerą Elkjaeras pradėjo Vanlose ekipoje, o 1977 m. persikėlė į Koln ekipą, su kuria 1978 m. laimėjo Vokietijos čempionatą ir taurę. Visgi drausme nepasižymėjęs futbolininkas Vokietijoje neužsibuvo ir jau tais pačiais metais sukirto rankomis su belgų Lokeren klubu. Čia Elkjaeras žaidė ilgiau nei bet kuriame kitame klube – iki 1984 m. danas Belgijos čempionate sužaidė 190 rungtynių ir pelnė 98 įvarčius. 1984 m. žaidėjas persikėlė į Hellas Verona klubą ir jau pirmąjame savo sezone Italijoje padėjo savo komandai iškovoti pirmą ir iki šiol vienintelį jos istorijoje Scudetto. Išskirtiniu rezultatyvumu Serie A pirmenybėse danas nepasižymėjo ir per ketverius metus pasižymėjo vos 32 kartus, tačiau dėl savo darbštumo ir geros kamuolio valdymo technikos visą laiką buvo naudingas žaidėjas savo komandai. 1988 m. Elkjaeras grįžo į Daniją, Vejle klubą, tačiau amžius ir traumos padarė savo – futbolininkas nesugebėjo žibėti gimtosios šalies arenose ir 1990 m. pakabino bucus ant vinies.

Žaidęs savo šalies U19 bei U21 rinktinėse, reprezentacinėje vyrų komandoje Elkjaeras debiutavo 1977 m. Pirmasis blynas neprisvilo – puolėjas įmušė abu įvarčius į Suomijos rinktinės vartus. 1984 m. Europos čempionate per ketverias rungtynes žaidėjas pasižymėjo du kartus, tačiau pusfinalio mače su ispanais 11 metrų baudinių serijos metu pasiuntė lemiamą, penktąjį baudos smūgį virš vartų. 1986 m. Pasaulio čempionate futbolininkas pasižymėjo keturis kartus (trys iš šių įvarčių krito į Urugvajaus vartus) ir buvo pripažintas trečiu geriausiu turnyro žaidėju. 1988 m. Europos čempionate Elkjaeras sužaidė dvejas rungtynes, bet įvarčių nepelnė. Po šio turnyro puolėjas baigė karjerą rinktinėje, per kurią Danijos garbę gynė 69 kartus ir įmušė 38 įvarčius. Futbolininko individualus meistriškumas taip pat neliko neįvertintas – 1984 m. jis buvo pripažintas Danijos metų futbolininku ir liko trečias Europos metų žaidėjo rinkimuose. Po metų Elkjaerui iki Auksinio kamuolio pritrūko tik žingsnio – prestižiniuose France Football rinkimuose jį aplenkė tik prancūzas Michelis Platini.

Hallvar Thoresen



Gimė: 1957 m. balandžio 12 d.
Tautybė: norvegas
Pozicija: saugas
Pagrindiniai klubai: Twente, PSV

Legendinio Gunnaro Thoreseno sūnus gimė Larvike, tačiau būdamas vos septyniolikos persikėlė į Twente klubą Olandijoje. Šiame klube norvegas žaidė iki 1981 m., per 135 lygos rungtynes pelnė 46 įvarčius, 1977 m. laimėjo Olandijos taurę. 1981 m. perėjęs į PSV ekipą Thoresenas jai padėjo iškovoti tris Olandijos čempionų titulus. Po PSV triumfo 1988 m. Europos čempionų taurėje, 106 įvarčius per 196 klubo mačus Olandijos pirmenybėse pelnęs ir kurį laiką kapitonu buvęs Thoresenas grįžo į Norvegiją, tačiau Frigg klube ilgiau parungtyniauti sutrukdė trauma.

Nacionalinėje rinktinėje Thoresenas žaidė nuo 1979 iki 1989 m., per 50 rungtynių pelnė 9 įvarčius. Vienas jų 1981 m. norvegams atnešė istorinę pergalę prieš anglus. Baigęs karjerą Thoresenas dirbo treneriu ir darbavosi įvairiose Norvegijos ekipose.

Frank Arnesen



Gimė: 1956 m. rugsėjo 30 d.
Tautybė: danas
Pozicija: saugas
Pagrindinis klubas: Ajax, PSV

Karjerą Arnesenas pradėjo Fremad Amager gretose. Nors šis klubas nerungtyniavo aukščiausioje Danijos lygoje, atakuojančio saugo talentą netruko pastebėti Olandijos futbolo milžinas Ajax ir 1975 m. pabaigoje devyniolikmetis danas persikėlė į Amsterdamą. Ajax gretose Arnesenas praleido šešerius metus, per 209 Eredivisie mačus pasižymėjo 75 įvarčiais, laimėjo tris šalies čempionatus ir taurę. 1981 m. danas persikėlė į Valencia klubą, 1983 m. apsivilko Anderlecht marškinėlius, o dar po dvejų metų, 1985 m., grįžo į Olandiją ir papildė PSV gretas. Arneseno žvaigždė Eindhovene nebespindėjo taip ryškiai kaip karjeros pradžioje Amsterdame, tačiau žaidėjas su komanda skynė vieną trofėjų po kito – per trejus metus futbolininkas tris kartus tapo Olandijos čempionu, o 1988 m. be to laimėjo ir Europos čempionų bei Olandijos taures. Po šio triguba PSV pergale pažymėto sezono Arnesenas pabaigė savo karjerą.

Danijos rinktinėje Arnesenas debiutavo 1977 m. 1984 m. Europos čempionate žaidėjas pelnė tris įvarčius ir padėjo savo komandai pasiekti pusfinalį, 1986 m. Pasaulio pirmenybėse visuose keturiuose danų mačuose žaidė startinėje sudėtyje, tačiau įvarčių nepelnė. Iš rinktinės gretų Arnesenas pasitraukė 1987 m., iš viso joje sužaidęs 52 mačus ir įmušęs 14 įvarčių.

Asgeir Sigurvinsson



Gimė: 1955 m. gegužės 8 d.
Tautybė: islandas
Pozicija: saugas
Pagrindiniai klubai: Standard Liege, Stuttgart

Sigurvinssonas gimė nedideliame Vestmanaejaro miestelyje Pietų Islandijoje ir karjerą pradėjo vietos komandoje, su kuria 1972 m. tapo Islandijos taurės laimėtoju. 1973 m. talentingą atakuojantį saugą į savo gretas pakvietė viena pajėgiausių Belgijos ekipų – Liežo Standard. Šiame klube islandas praleido aštuonis sezonus, per 249 lygos rungtynes įmušė 57 įvarčius, 1981 m. tapo Belgijos taurės laimėtoju. Tais pačiais 1981 m. Sigurvinssonas perėjo į Vokietijos futbolo grando Miuncheno Bayern stovyklą. Nors 1982 m. Miuncheno klubas laimėjo Vokietijos taurę, islandas Bavarijoje neužsibuvo. Nesugebėjęs įsitvirtinti pagrindinėje komandos sudėtyje saugas perėjo į Stuttgart. Čia futbolininkui sekėsi geriau – 1984 m. sezone pelnęs 12 įvarčių jis svariai prisidėjo prie Stuttgart iškovoto čempionų titulo, o 1989 m. su savo ekipa nužygiavo iki UEFA taurės finalo, kur po atkaklios kovos Viurtembergo komanda turėjo pripažinti Diego Maradonos vedamo Napoli klubo pranašumą. Karjerą Sigurvinssonas baigė 1990 m., Stuttgarto marškinėlius lygos rungtynėse vilkėjęs 194 kartus ir per juos įmušęs 38 įvarčius.

Nacionalinei rinktinei žaidėjas atstovavo nuo 1972 iki 1989 m., per 45 rungtynes pelnė 5 įvarčius. 2003 m. UEFA rengtoje apklausoje Islandijos futbolo federacija Sigurvinssoną pripažino geriausiu šalies žaidėju per 50 metų. Nuo 2003 iki 2005 m. jis dirbo Islandijos rinktinės treneriu.

Torbjorn Nilsson



Gimė: 1954 m. liepos 9 d.
Tautybė: švedas
Pozicija puolėjas
Pagrindinis klubas: Goteborg

Vesterose gimęs, tačiau netoli Gioteborgo užaugęs futbolininkas karjerą pradėjo Jonsereds ekipoje, o sulaukęs dvidešimties persikėlė į Goteborg komandą. Padėjęs šiai sugrįžti į aukščiausią Švedijos futbolo divizioną, 1976 m. futbolininkas nusprendė paieškoti laimės svetur ir prisijungė prie PSV Eindhoven klubo. Visgi Olandija švedui pasirodė nesvetinga ir po vieno sezono Nilssonas grįžo į Gioteborgą. 1979 m. puolėjas laimėjo Švedijos taurę, 1981 m. tapo rezultatyviausiu Allsvenskan žaidėju, o po metų su komandos draugais triumfavo net trijuose turnyruose – Švedijos čempionate, taurėje bei UEFA taurėje. Individualus Nilssono meistriškumas tais metais buvo įvertintas Guldbollen apdovanojimu. Po šio sezono Nilssonas antrą kartą iškeliavo rungtyniauti į užsienį. Šį kartą jo karjera pasuko į Vokietiją, Kaiserslautern komandą. Čia žaidėjas praleido porą sėkmingų sezonų, o 1984 m. vėl grįžo į Goteborgą, kur tais pačiais metais prie savo trofėjų kolekcijos pridėjo dar vieną Allsvenskan čempionų titulą. 1985 ir 1986 m. Nilssonas tapo rezultatyviausiu Europos čempionų taurės žaidėju, 1986 m. su klubu pasiekė šio turnyro pusfinalį, kur tik po 11 metrų baudinių nusileido Barcelonai. Karjerą Nilssonas pabaigė 1990 m. klube, kuriame ir pradėjo savo karjerą – Jonsereds.

Nacionalinėje rinktinėje puolėjo karjera klostėsi ne taip sėkmingai. Nuo 1976 iki 1985 m. Nilssonas joje sužaidė 28 rungtynes ir pelnė 9 įvarčius. 1978 m. Pasaulio čempionate puolėjas aikštėje tepasirodė vieneriose nieko nebelėmusiose rungtynėse. Geriausiais savo karjeros metais Nilssonas rinktinėje nežaidė dėl konflikto su treneriu Larsu Arnessonu.

Baigęs karjerą Nilssonas dirbo treneriu, vadovavo įvairiems Švedijos klubams, taip pat šalies jaunimo rinktinei.

Allan Simonsen



Gimė: 1952 m. gruodžio 15 d.
Tautybė: danas
Pozicija: puolėjas
Pagrindiniai klubai: Vejle, Borussia Monchengladbach, Barcelona

Karjerą Simonsenas pradėjo Vejle BK klube, su kuriuo laimėjo du Danijos čempionatus bei taurę. 1972 m. talentingą puolėją į savo gretas priviliojo Miunchengladbacho Borussia. Adaptacija naujame klube užtruko ilgiau nei buvo tikėtasi, tačiau laukti buvo verta – 1974 m. įsitvirtinęs pagrindinėje ekipos sudėtyje žemaūgis danas atsiskleidė kaip vienas pavojingiausių ne tik Vokietijos, tačiau ir visos Europos puolėjų. Su savo ekipa Simonsenas laimėjo tris Vokietijos čempionatus, Vokietijos taurę, dvi UEFA taures, pasižymėjo įvarčiu 1977 m. Europos čempionų taurės finale, po metų tapo rezultatyviausiu Europos čempionų taurės žaidėju. 1977 m. dano nuopelnus įvertino ir France Football žurnalas – prestižiniuose rinkimuose Simonsenas aplenkė tokias superžvaigždes kaip Kevinas Keeganas ir Michelis Platini bei buvo apdovanotas geriausiam Europos futbolininkui skiriamu Auksiniu kamuoliu. 1979 m. pasibaigus sutarčiai su Borussia žaidėjas perėjo į Barceloną. Katalonijos superklube žaidėjas iš karto įsitvirtino starto sudėtyje ir padėjo komandai iškovoti Ispanijos taurę bei UEFA taurių laimėtojų taurę, tačiau vėliau, klubą papildžius tokiems žaidėjams kaip Berndas Schusteris bei Diego Maradona, dėl griežto legionierių limito dano vieta starte pasidarė labai jau netvirta. Simonsenas nenorėjo taikstytis su tokia situacija ir 1983 m. nustebino futbolo pasaulį pereidamas į Anglijos antrąjame divizione rungtyniaujančią Charlton Athletic ekipą. Visgi Londone žaidėjas neužsibuvo ir jau po kelių mėnesių grįžo į gimtąjį Vejle klubą Danijoje. Nepaisant šių transferų dano žaidimo kokybę nesuprastėjo ir 1983 m. Europos metų futbolininko rinkimuose jis užėmė aukštą trečiąją vietą. Vejle klube puolėjas rungtyniavo iki karjeros pabaigos 1989 m. ir sugebėjo laimėti dar vieną Danijos čempiono titulą. Lygos varžybose per savo karjerą futbolininkas sužaidė 458 rungtynes, pelnė 186 įvarčius. Taip pat įdomu pažymėti, kad Simonsenas yra vienintelis žaidėjas futbolo istorijoje, sugebėjęs pasižymėti visų trijų UEFA turnyrų finaluose.

Nacionalinei rinktinei Simonsenas atstovavo nuo 1972 iki 1986 m., per 55 rungtynes įmušė 20 įvarčių. 1972 m. žaidėjas dalyvavo Miuncheno olimpinėse žaidynėse, kur pelnė tris įvarčius ir padėjo savo šalies ekipai patekti į antrąjį etapą. 1983 m. pergalingas Simonseno įvartis lemiamame atrankos grupės mače Wembley stadione atvėrė danams kelią į Europos čempionatą. Šis Simonsenui susiklostė nesėkmingai – jau pirmosiose rungtynėse su prancūzais žaidėjas patyrė sunkią traumą ir čempionatą danai tęsė be jo. Tęsė sėkmingai – juos tik pusfinalyje po 11 metrų baudinių serijos iš kovos eliminavo ispanai. Simonsenas taip pat dalyvavo ir 1986 m. Pasaulio čempionate, bet jame Danijos futbolo veteranas tenkinosi atsarginio role, aikštėje pasirodė tik sykį ir tik nuo suolo stebėjo, kaip jo komandos draugus aštuntfinalyje 5 – 1 sumindo ispanai. Po šio čempionato bei kiek vėliau surengtų atsisveikinimo rungtynių Simonsenas baigė karjerą rinktinėje.

Pakabinęs bucus ant vinies Simonsenas išbandė save trenerio poste – vadovavo Vejle klubui, taip pat Farerų Salų ir Liuksemburgo nacionalinėms rinktinėms.

Ralf Edstrom



Gimė: 1952 m. spalio 7 d.
Tautybė: švedas
Pozicija: puolėjas
Pagrindiniai klubai: Atvidaberg, PSV, Standard Liege, Monaco

Karjerą Edstromas pradėjo Degefors klube, o 1971 m. perėjo į Atvidabergs. 1972 m. puolėjas tapo rezultatyviausiu Allsvenskan žaidėju, laimėjo Švedijos metų futbolininko apdovanojimą ir padėjo komandai iškovoti šalies čempionų vardus. 1973 m. Edstrimas persikėlė į PSV Eindhoven komandą, kurioje netruko įsitvirtinti starto sudėtyje. Per ketverius Olandijoje praleistus metus švedas du kartus tapo šalies čempionu, sykį laimėjo taurę, PSV varžovų vartininkus per 112 lygos mačų nuginklavo 55 kartus. 1977 m. puolėjas grįžo į tėvynę ir papildė Goteborg gretas, 1979 m. vėl patraukė į užsienį. Šį kartą Edstromo karjeros stotele tapo Liežo Standard ekipa. Belgijoje laimėjęs šalies taurę 1981 m. švedas patraukė dar toliau į pietus ir prisijungė prie Monaco komandos. Pirmasis sezonas Monake žaidėjui susiklostė puikiai – 15 kartų varžovų vartininkus nuginklavęs puolėjas tapo rezultatyviausiu komandos futbolininku, o monageskai triumfavo Ligue 1 pirmenybėse. Antrasis tuo tarpu buvo visiškai nevykęs – Edstromas pasižymėjo tik kartą, jo klubas šalies pirmenybėse nusmuko į šeštąją vietą, o Europos taurės turnyre jau pirmame etape nusileido Sofijos CSKA vienuolikei. Po šio sezono Edstromas grįžo į Švediją, kur apsivilko Orgryte aprangą. Šiame klube žaidėjas 1985 m. ir pabaigė savo karjerą, iš viso lygos varžybose per 406 mačus įmušęs 172 įvarčius.

Nacionalinėje rinktinėje Edstromas debiutavo 1972 m. 1974 m. Pasaulio čempionate jis žaidė visose šešeriose švedų rungtynėse ir keturiais įvarčiais prisidėjo prie aukštos penktosios vietos. Puolėjo nuopelnai tais metais buvo įvertinti antruoju Guldbollen apdovanojimu. Edstromas taip pat rungtyniavo ir švedams nesėkmingai susiklosčiusiame 1978 m. Pasaulio čempionate, tačiau ten dažniau į žaidimą įsijungdavo nuo atsarginių žaidėjų suolelio. Karjerą nacionalinėje rinktinėje puolėjas baigė 1980 m., sužaidęs 40 mačų ir įmušęs 15 įvarčių.

Tom Lund



Gimė: 1950 m. rugsėjo 10 d.
Tautybė: norvegas
Pozicija: puolėjas
Pagrindinis klubas: Lillestrom

Visą savo karjerą Lundas praleido Lillestrom klube, kuriam visuose turnyruose atstovavo 336 mačuose, pelnė 193 įvarčius. Puolėjo ir atakuojančio saugo pozicijose žaidęs futbolininkas su klubu du kartus tapo Norvegijos čempionu, tris kartus laimėjo šalies taurę, 1978 m. tapo rezultatyviausiu Norvegijos pirmenybių žaidėju. Galimybėmis prisivilioti Lundą į savo gretas domėjosi tokie futbolo milžinai kaip Ajax, Real ir Bayern, tačiau jų pasiūlymus norvegas atmetė. Manoma, kad viena to priežasčių buvo jo baimė skraidyti.

Nacionalinei rinktinei Lillestrom žvaigždė atstovavo nuo 1972 iki 1982 m., per 47 mačus pelnė 12 įvarčių. Lundas iki šiol yra vienintelis futbolininkas, laimėjęs Norvegijos metų sportininko apdovanojimą.

Baigęs karjerą Lundas kurį laiką dirbo treneriu, vadovavo Lillestrom komandai, su ja po kartą laimėjo Norvegijos čempionatą ir taurę.

Henning Jensen



Gimė: 1949 m. rugpjūčio 17 d.
Mirė: 2017 m. gruodžio 4 d.
Tautybė: danas
Pozicija: puolėjas
Pagrindiniai klubai: Borussia Monchengladbach, Real Madrid, Ajax

Savo futbolininko kelią Jensenas pradėjo Norresundby BK ekipoje. Nepaisant to, kad šis klubas net nerungtyniavo aukščiausioje Danijos lygoje, jaunasis puolėjas susilaukė užsienio klubų dėmesio ir 1972 m. pasirašė sutartį su Miunchengladbacho Borussia. Vokietijoje danas praleido ketverius metus, per 125 Bundesligos mačus pelnė 44 įvarčius, du kartus tapo Vokietijos čempionu, po kartą laimėjo Vokietijos taurę ir UEFA taurę. 1976 m. Jensenas persikėlė į karališkąjį Madrido Real, su kuriuo per tris sezonus du kartus laimėjo Ispanijos čempionatą, o per 81 Primeros mačą varžovų vartininkus nuginklavo 16 kartų. 1979 m. puolėjas prisijungė prie Ansterdamo Ajaxo, kuriame jau žaidė jo tautiečiai Frankas Arnesenas ir Sorenas Lerby. 1980 m. su šia komanda Jensenas tapo Olandijos čempionu ir pasiekė Europos taurės pusfinalį. 1981 m. futbolininkas grįžo į tėvynę ir papildė Brondby gretas, o karjerą 1984 m. pabaigė ten pat, kur ją ir pradėjo – Norresundby po šimts kalakutų ekipoje.

Danijos rinktinei Jensenas atstovavo nuo 1972 iki 1980 m., per 21 rungtynes pelnė 9 įvarčius.

Morten Olsen



Gimė: 1949 m. rugpjūčio 14 d.
Tautybė: danas
Pozicija: saugas
Pagrindiniai klubai: Cercle Brugge, Molenbeek, Anderlecht, Koln

Universalumu pasižymėjęs žaidėjas karjerą pradėjo gimtąjame Vordinburge, o 1970 m. perėjo į aukščiausiame šalies divizione rungtyniavusį B 1901 klubą. 1972 m. Olsenas persikėlė į Briugės Cercle ekipą. Atstovaudamas jai danas išbandė save visose pozicijose, išskyrus vartininko. 1976 m. futbolininkas perėjo į kitą Belgijos klubą – Molenbeek, o 1980 m. prisijungė prie Belgijos futbolo flagmano – Briuselio Anderlecht ekipos. Atstovaudamas Belgijos sostinės komandai Olsenas tris kartus tapo Belgijos čempionu ir sykį laimėjo UEFA taurę. 1986 m., sužaidęs daugiau kaip 400 rungtynių Belgijos čempionate, žaidėjas persikėlė į Vokietiją, kur iki karjeros pabaigos 1989 m. atstovavo Koln klubui.

Nacionalinėje rinktinėje Olsenas debiutavo 1970 m. rugsėjį rungtynėse su Norvegija. Karjerą reprezentacinėje Danijos komandoje pradėjęs kaip dešiniojo krašto saugas jis netrukus buvo pastumtas giliau į aikštę ir užėmė atraminio saugo poziciją. Olsenas padėjo danams patekti į 1972 m. olimpines žaidynes, tačiau Miunchene nežaidė, nes dar prieš turnyrą pasirašė profesionalo kontraktą su Cercle. 1983 m. futbolininkas iš Pero Rontvedo perėmė rinktinės kapitono raištį. Į laisvojo gynėjo (libero) poziciją pastūmėtas futbolininkas buvo vienas kertinių rinktinės ramsčių. 1984 m. jo vedami danai pasiekė Europos čempionato pusfinalį, kur po 11 metrų baudinių serijos nusileido ispanams, 1986 m. Pasaulio čempionate pateko į antrą etapą, kur buvo priversti pripažinti tų pačių ispanų pranašumą. 1988 m. Europos čempionate Olsenas vėl buvo rinktinės kapitonu, tačiau šis turnyras danams susiklostė nesėkmingai – patekę į labai pajėgią grupę drauge su Vakarų Vokietijos, Italijos ir Ispanijos futbolininkais jie nesurinko nei taško. Karjerą rinktinėje žaidėjas baigė 1989 m., iš viso joje sužaidęs 102 rungtynes ir pelnęs 4 įvarčius. 1983 ir 1986 m. Olsenas buvo pripažintas Danijos metų futbolininku.

Baigęs futbolininko karjerą Olsenas tapo treneriu, vadovavo Brondby, Koln ir Ajax klubams, du kartus laimėjo Danijos čempionatą, po kartą – Olandijos pirmenybes bei taurę. 2000 m. Olsenas stojo prie Danijos rinktinės vairo ir išvedė savo šalies komandą į 2002 bei 2010 m. Pasaulio čempionatus bei 2004 m. Europos čempionatą. Olsenas yra vienintelis žmogus futbolo istorijoje savo nacionalinės rinktinės sudėtyje sužaidęs daugiau kaip 100 rungtynių ir vėliau daugiau kaip 100 rungtynių buvęs jos treneriu.

Ronnie Hellstrom



Gimė: 1949 m. vasario 21 d.
Tautybė: švedas
Pozicija: vartininkas
Pagrindiniai klubai: Hammarby, Kaiserslautern

Nuo 1966 iki 1974 m. Hellstromas atstovavo Hammarby ekipai, vėliau persikėlė į Kaiserslautern klubą Vokietijoje. Šio gretose švedas sužaidė 266 Bundesligos mačus. Nors Kaiserslautern visada buvo netoli stipriausių Vokietijos klubų ir du kartus žaidė taurės finale, sėkmė komandą aplenkdavo ir taurių iškovoti nepavyko. 1984 m. Hellstromas pasitraukė iš profesionalaus sporto, tačiau 1988 m. sužaidė vienerias Allsvenskan varžybas Sundsvall ekipos vartuose.

Nacionalinės rinktinės vartus Hellstromas gynė nuo 1968 iki 1980 m. Futbolininkas dalyvavo trijuose Pasaulio čempionatuose. 1970 m. žaidimo laiką, tiesa, teko dalintis su Svenu Gunnaru Larssonu, tačiau 1974 m. Hellstromas jau buvo neginčijamai pirmas komandos vartininkas. Tris kartus išlaikęs savo vartus sausus jis svariai prisidėjo prie švedų pasiektos penktos vietos. Pagrindiniu vartininku Hellstromas liko ir 1978 m. planetos pirmenybėse. Iš viso nacionalinei komandai vartininkas atstovavo 77 kartus. 1971 ir 1978 m. Hellstromas buvo pripažintas geriausiu Švedijos metų futbolininku.

Per Rontved



Gimė: 1949 m. sausio 27 d.
Tautybė: danas
Pozicija: gynėjas
Pagrindiniai klubai: Bronshoj, Werder

Kopenhagoje gimęs futbolininkas karjerą pradėjo kukliame Bronshoj BK klube kairiojo saugo pozicijoje, tačiau vėliau, dėl kitų žaidėjų traumų, buvo atitrauktas į gynybos grandį. 1969 m. žaidėjas padėjo klubui patekti į aukščiausią Danijos divizioną, o iš viso šiai ekipai atstovavo 116 lygos mačų per kuriuos pelnė 48 įvarčius. 1972 m. Rontvedas susigundė Bundesligoje rungtyniaujančio Brėmeno Werder pasiūlymu. Šiam klubui danas atstovavo iki 1979 m., kurį laiką buvo komandos kapitonu, per 194 mačus Bundesligos vartininkus nuginklavo 40 kartų ir užsitarnavo vieno geriausių Pasaulio libero reputaciją. 1979 m. Rontvedas grįžo į Daniją ir žaidė antrąjame divizione besivaržančio Randers Freja klubo gretose, o karjerą 1983 m. baigė Hvidovre ekipoje.

Danijos rinktinėje Rontvedas debiutavo 1970 m. 1972 m. Miuncheno olimpinėse žaidynėse žaidėjas buvo ekipos kapitonu, žaidė visuose šešiuose danų mačuose ir pasižymėjo įvarčiu į brazilų vartus. Po šio turnyro jis gavo Danijos metų futbolininko apdovanojimą. Iš viso iki 1982 m. jis rinktinei atstovavo 75 kartus, iš kurių 38 buvo komandos kapitonu. Abu šie pasiekimai tuo metu buvo rekordiniai, tačiau vėliau juos pagerino Mortenas Olsenas. Atstovaudamas rinktinei Rontvedas taip pat pelnė 11 įvarčių.

Odd Iversen



Gimė: 1945 m. lapkričio 6 d.
Mirė: 2014 m. gruodžio 29 d.
Tautybė: norvegas
Pozicija: puolėjas
Pagrindinis klubas: Rosenborg

Trondheime gimęs sportininkas karjerą pradėjo Rosenborg ekipoje ir 1966 m. padėjo jai pakilti į aukščiausią Norvegijos divizioną. Įgimtus puolėjo instinktus turėjęs futbolininkas tris sezonus iš eilės tapo rezultatyviausiu Norvegijos čempionato futbolininku ir du kartus padėjo Rosenborgui tapti šalies čempionu. 1968 m. Iversenas per 18 mačų pelnė net 30 įvarčių. Tai iki šiol nepagerintas Norvegijos pirmenybių rekordas. Nuo 1970 iki 1973 m. puolėjas rungtyniavo Belgijoje, Mecheleno Racing klube, vėliau sugrįžo į Trondheimą. 1976 m. dėl nesutarimų su treneriu Iversenas perėjo į Oslo Valarenga ekipą, su kuria po metų iškovoje kelialapį į aukščiausią divizioną, o 1979 m. dar kartą tapo rezultatyviausiu Norvegijos pirmenybių futbolininku. Po šio sezono žaidėjas grįžo į Trondheimą, kur žaidė iki karjeros pabaigos 1982 m. Per 222 Norvegijos aukščiausios lygos mačus Iversenas varžovų vartininkus nuginklavo 158 kartus. Šis rekordas išsilaikė iki 2002 m., kuomet jį pagerino Petteris Belsvikas. Iversenas taip pat tapo pirmuoju Norvegijos futbolininku, kuriam baigus karjerą buvo surengtas atsisveikinimo mačas.

Nacionalinėje rinktinėje Iversenas debiutavo 1967 m. Iki 1979 m. rinktinei puolėjas atstovavo 45 kartus ir pelnė 19 įvarčių. Nors Iverseno karjerą temdė nesaikingas stipriųjų gėrimų vartojimas, jo žaidimas buvo vienintelė šviesos prošvaistė sunkius laikus išgyvenusioje reprezentacinėje norvegų komandoje. Būtent Iverseno įvartis atnešė bene vienintelę ryškesnę to meto norvegų pergalę Strasbūre, kur šiauriečiai Pasaulio čempionato atrankos rungtynėse 1 – 0 įveikė prancūzus.

Žaidėjo sūnus Steffenas taip pat tapo garsiu futbolininku.

Roger Magnusson



Gimė: 1945 m. kovo 20 d.
Tautybė: švedas
Pozicija: saugas
Pagrindinis klubas: Marseille

Karjerą Magnussonas pradėjo Atvidabergs klube, vėliau po vieną sezoną praleido Koln bei Juventus ekipose. 1968 m. sportininkas atsidūrė Marselyje. Švedas netruko rasti savo vietą l‘OM gretose ir padėjo klubui iškovoti du Prancūzijos čempionų vardus bei dvi šalies taures. 1972 m. Coupe de France finale „Švedijos Garrincha“ pasižymėjo dviem rezultatyviais perdavimais. Marselio gretose Magnussonas sužaidė 157 Ligue 1 rungtynes, per kurias pasižymėjo 23 įvarčiais. Visgi dėl griežto legionierių limito 1974 m. Provanso klubas nusprendė atsisakyti žaidėjo paslaugų. Futbolininkas karjerą tęsė Paryžiaus Red Star klube, vėliau grįžęs į tėvynę vilkėjo Helsingborg ir Landskronos BolS aprangą, o 1980 m. pakabino bucus ant vinies.

Nacionalinėje rinktinėje futbolininko karjera nesusiklostė itin sėkmingai – nuo 1964 iki 1970 m. joje Magnussonas sužaidė 14 rungtynių ir pelnė 3 įvarčius.