Panevėžio šių metų sezonas atrodo kaip anomalija, ypač kas liečia gynybą ir štampuojamas sausų rungtynių serijas, kas leidžia grindint pergales labai įspūdingo žaidimo nedemonstruojant. Su traumom irgi didžiaja dalimi sekėsi jiems, o jų sudėtis nėr labai gili, ir tas galėjo būti problema.
Tikiu, kad po tokio sezono kažkiek daugiau pinigų kitais metais turės - dėl Europos aišku priklauso nuo rezultatų, bet savivaldybė už miesto garso didinimą gal daugiau atseikės, ir gal rėmėjai dosnesni bus. Pagal 2022 m. ataskaitą beveik 40 proc. biudžeto atėjo iš pagrindinio dalininko Naftėno - gal ir tie gali daugiau įmest, 2022 m. pagal viešai prieinamus duomenis jiems pagal apyvartą ir pelnus juntamai geresni, nei anksčiau. Nors, reik manyt, biudžetu su Žalgiriu bet kokiu atveju nekonkuruos.
Dėl sudėties vėl gali būt krūva klaustukų - ar lieka treneris, jei kas nors didesnis ir turtingesnis pagalvos jį paklibint, ar lieka koks Smithas (be kurio ten puolime visai liūdesys atrodytų), jei nelieka, kuo pakeiti, su legionierių atranka Lietuvoj dažnai loterija, kai imi arba unproven talentus, arba nupezusius karjeros gaivintojus. Lietuvoj net labai daug pavyzdžių, kai vieną sezoną komanda labai gerai žaidžia, o kitą tvojasi veidu į purvą.
Žo, labiau tikėtina, kad Panevėžio sėkmė bus anomalija, bet sviedinys apvalus.

Jei dar kažkas galvojo, kad yra kažkokių stebuklingų būdų grįžt į lenktynes dėl pirmos vietos, tai po vakar naivuolių matyt nebeliko. 0-2 namie prieš KŽ, GG WP, titulas keliauja į Čikagą prie Nevėžio. Jei nepasiseks, tai gali spalio 8 prieš Žalgirį panevėžiokai titulą ir užsitikrinti.

Paskutinių poros savaičių naujienos:
* Užbaigtas akademijos įsigijimo sandoris, nuo dabar Žalgiris yra vienintelis jos savininkas.
* Derbis (tikėtina, paskutinis iki bent 2025 m.) laimėtas 6 - 2.
* Pasirašyta sutartis su 22 metų CM iš Dramblio Kaulo Kranto - sutarta lyg vasarą, bet formalumai užtruko dėl vizos gavimo.

Trečiu vartininku turėtų būt pienius Elzbergas, bet pažiūrėjau paskutinę B komandos sudėtį, jo nėra, tai gal irgi kokią traumą gavęs.

Pirmą kėlinį žiūrėjau probėgom, antrą atidžiau, tai susidarė įspūdis, kad Budapeštui Čeburinas sugalvojo naglą, bet gan nepasiteisinusį taktinį manevrą - statyt Kendyšą gynėju, bet su mintim, kad atakoj jis kils aukščiau ir bus faktiškai papildomas saugas. Kas tranzicijoje sukūrė labai daug erdvės Ferencvarosui.

Po mano ginamosios kalbos Čeburinui Žalgiris serviruoja tokį neįgalų pasirodymą, kad pats pradedu abejot savo ankstesniais teiginiais.
Iš žaidėjų kūno kalbos man toks įspūdis susidarė, kad išėjo jau kaip ant ešafoto, be jokio pasitikėjimo ir tik galvodami, kaip čia juos dabar muš.
Individualios klaidos aišku šokiruojančios. Bet čia manau to paties pasitikėjimo nebuvimo pasekmė.
Buvo kažkoks geresnis periodas į pirmo kėlinio galą, bet čia džiaugsmo kaip iš vidurdienį šiek tiek prašviesėjančio dangaus per poliarinę naktį kokiam Špicbergene.

Aš nepulčiau trenerio po vieno blogo sezono keist. Kad ir kaip madinga tai futbole būtų.
Pirma, per metus Čeburinas tikrai smarkiai nesuprastėjo, o ir šiaip treneris yra daug įrodęs ir daug pasiekęs. Galima šiek tiek pasitikėjimo kredito ir suteikt.
Antra, labai ne faktas, kad pakeitus trenerį rasi kažką geresnio - dar dabar nupurto, kai prisimenu, kaip vietoj Dambrausko buvo paimtas kažkoks bevardis baltarusis.
Trečia, šitas sezonas atrodo daug blogesnis nei praėjęs, bet čia irgi atsiranda keli "bet":
Lygoje Žalgirio padėtis arti beviltiškos net ne tiek dėl paties Žalgirio, kiek dėl 90 taškų ritmu per sezoną važiuojančio Panevėžio, kas iš principo yra truputį anomalija. Prie pernykščio komandų išsidėstymo šiemetinis Žalgiris ramiai purpsėtų link eilinio titulo.
Europoj pernai skirtumą padarė pergalė prieš Malmę, kitur paralelių irgi gali surast - ir smaukymasis pirmam etape prieš teoriškai silpnesnį varžovą iš Balkanų, ir 0 - 5 Skandinavijoje.
Plius, didelį skirtumą ypač lygoj pernai padarė Oliveira, kuris nukrito tarsi iš niekur. Būtų čempionatą ir be jo Žalgiris laimėjęs, bet ne 20 taškų.
Iš to išeina, kad skirtumas tarp pernai metų ir šių metų Žalgirio yra, bet ne toks didelis, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Kita vertus, reikėtų permąstyt komplektaciją, susiorientuojant nuo kiekybės į kokybę. Kas, beje, buvo padaryta su vidurio gynėjais - išėjo trys, atėjo du, bet sumoj pozicija sustiprėjo. Bet visiškai nepadaryta su saugais ir puolėjais - kur pripirkta daug ir be jokios aiškios logikos, rotuojama bet kaip, aiškūs startiniai tik Kendyšas ir Oyewusi, kiti atrodo parenkami sukant laimės ratą rūbinėj. Nenuostabu, kad komanda neįsižaidžia.

Per paskutines porą savaičių Žalgiris atsikratė dviem balastais: Sebaihi ir Arni. Norėjau rašyt, kad abu šiam sezone mušė tik Sportimoj, bet paskui prisiminiau, kad islandas turėjo šlovės valandą rungtynėse su AFK. Nors vistiek lieka neaišku, ar LFF stadione jis daugiau kartų mušė įvarčius, ar per apšilimą šlapinosi ant stadiono tvoros.
Lygoj pora pergalių iš eilės, bet čia too little too late.
Apie Švediją nekalbėsim, nes blogiau nelabai būna.
Paskutinis šansas kažką sezone išgelbėt lieka su Ferencvaros. Bet čia irgi optimizmo nedaug.

Anot teisėjo asistentės, čia nuošalė Kendyšui.

Transferas, kuris pirste pirsosi dar ziema. Dabar atrodo paveluotas, ypac is klubo perspektyvos. Europoj mazai laiko isivaziuot, o grupes toli grazu ne garantuotos, Lietuvoj damage is done ir lyga laimet jau nebe nuo Zalgirio priklauso.

Oyewusi kiekvienam kėliny po auksinę progą turėjo šitoj serijoj, vieną išnaudojo, tris sudegino.

Prieš Mertenso smūgį reik kepurę nukelt.
Oyewusi sykį buvo gražiai pabėgęs, bet prie Musleros vartų kažką oyewusiško padarė. Kamuolio kontrolės aišku mažai, bet kol skirtumas vienas įvartis, viskas įmanoma.
Jei kas apie lengvus Farerus dar svajojo kitam etape, tai tie Farerai su Švedijos čempionais dabar pratęsimą lošia.

Nelabai matau, per kurį galą buvo taupomasi Galatasaray. Sudėtis +/- pagrindinė (atmetant tai, kad net pats Čeburinas dorai nežino, kurie jo saugai yra pagrindiniai). Žaidimas kaip šiais metais įprasta - daug kamuolio kontrolės, bet sunkiai daeinama iki pavojingų progų. Kai lieka vienintele taktika mest ilgus kamuolius iš gilumos, gero nelauk. O ir tos kelios progos buvo sudegintos ar Panevėžys per plauką atsimušė.
Patikslinimas: tapęs čempionu Panevėžys gaus ne 6, o 4 garantuotas rungtynes Europoj. O jei milijonų į kišenę ir įsidės, tai dar savaime gerų rezultatų nereiškia - Žalgiris šiemet pinigų už Panevėžį daugiau turi, ale panaudojo juos ne protingiausiu būdu ir turim ką turim.

Svarbiausia Oyewusi trauma nebūtų rimta. Po rungtynių lyg savom kojom vaikščiojo, nors ir šlubčiodamas.

Ištraukti sekančio etapo burtai. Jei laimim prieš Galatasaray, bus ten kažkas, jei pralaimim - Hacken arba Klaksvik.
Iš šablonų pusės atrodo, kad iki grupės etapo liko pasivaikščiojimas parke aplošiant Farerų komandą, bet pažiūrėjus jų paskutinių metų rezultatus, tai netokie jie jau silpni: pernai namie aplošė Bodo, su Ballkani tąsėsi iki baudinių, užpernai tik po pratęsimo pralošė RFS, šiemetinis 3 - 0 Budapešte temoj jau aptartas. Žo, rimtas ir gerbtinas varžovas, nors tuo pačiu ant popieriaus ir silpniausias iš visų, kurie galėjo papult.

Nu Fradi, su visa pagarba jiems, ne Galatasaray lygio komanda. Man prieš antrą etapą nuotaikos kaip su Sevilla prieš 5 metus - smagu tokį žvaigždyną Liepkalnyje pamatyt, bet kažkokių iliuzijų apie pergales nelabai puoselėju. Tik būt gerai 5 - 0 namie negaut, kaip tą kartą.
Čeburinas su žaidėjais, aišku, tegul mąsto kitaip ir galvoja, kaip čia užsikabint - jų toks darbas.

Daugiau vargo ir nervų, negu turėtų būt su tokiu varžovu, nu bet galiausiai job done.
Antram etape nervų nusimato mažiau.

Islandas turėjo būt pamaina Oliveirai, o gavosi pamaina Sylvestrui. Su tokiais out and out užbaigėjais, kurie neturi jokių kitų ypatingų stiprių pusių, būna bėda - kai nemuša, tai tas pats, kas žaidėju mažiau lošt. Oyewusi ne formoj būdamas bent greičiu problemų varžovams padarys, Tadičius vartų nerasdamas bent dėl aukštų kamuolių pasistumdys. Arni, kai nemuša, tai suvisam jokios naudos.

Nepaisant iniciatyvos ir kelių neblogų progų, Strugos pirmam mače pramušt nepavyko. 0-0 ir viskas spręsis kažkur Albanijos pasienyje. Pagal pirmą mačą norėtųsi būt optimistu ir sakyt, kad Žalgiris geresnė komanda ir turėtų vistiek galų gale pramušt, bet prisiminus, kaip pernai kad ir su kokiais Ballkani išvykoj sunkiai sekėsi, tai ir čia gali būt problemų.

Nauris kraustosi į Hegelmann. Ta proga užmečiau akį į jo statistiką - vyrų futbole 16 lygos įvarčių ir visi aliai vieno per tą patį vieną sezoną su Kauno rajono fūrom.



Po vakarykštės pergalės 3 - 0 prieš Riterius Žalgiris pirmą kartą šiam sezone pakilo į pirmą vietą lentelėj. Tiesa, labai sąlyginai ir matyt trumpam - Panevėžys turi dvi rungtynes atsargoj.