60 Pietų Amerikos klubų

[Samir]

Temos idėja ta pati, kaip su 100 Europos klubų, tik kadangi Pietų Amerikoje šalių ir klubų yra mažiau, tai pamažintas ir aprašomų klubų skaičius.

60. Nacional



Šalis: Paragvajus
Miestas: Asuncionas
Įkūrimo metai: 1904 m.
Šalies čempionai: 9 kartus
Copa Libertadores: Finalas (2014 m.)

Klubą 1904 m. įkūrė Nacionalinio sostinės koledžo absolventai. Pirmą Paragvajaus čempionų titulą komanda iškovojo 1909 m., o iki šiol šalies čempionate yra triumfavusi devynis kartus. 2014 m. komanda pasiekė Copa Libertadores finalą, tačiau jame nusileido San Lorenzo klubui.

Nacional ekipa turi jaunų talentų kalvės reputaciją, iš čia kilusi ir komandos pravardė La Academia. 7000 žiūrovų talpinantis ekipos namų stadionas yra pavadintas garsiausio šio klubo auklėtinio ir galimai geriausio visų laikų Paragvajaus futbolininko Arsenio Erico vardu.

[Samir]

59. Arsenal



Šalis: Argentina
Miestas: Sarandis
Įkūrimo metai: 1957 m.
Šalies čempionai: 1 kartą
Šalies taurės laimėtojai: 1 kartą
Copa Libertadores: 1/4 finalo (2014)
Copa Sudamericana: Čempionai (2007)

Klubas Buenos Airių priemiestyje Sarandyje buvo įkurtas 1957 m., pavadinimas jam parinktas pagal šalimais buvusį kariuomenės arsenalą, o spalvos apjungė dviejų gretimos Avejanedos futbolo grandų – Independiente bei Racing – spalvas. Aukščiausią divizioną Arsenal pirmą kartą pasiekė 2002 m., o 2007 m. nustebino kontinentą žygiu Copa Sudamericana turnyre. Šiame turnyre klubas vieną po kito iš kelio pašalino tokius klubus kaip Guadalajara ir River Plate, o finale išvykos įvarčių taisyklės dėka palaužė kitą Meksikos komandą America. 2012 m. Arsenal laimėjo pirmą ir kol kas vienintelį Argentinos čempionų titulą, o 2013 m. į savo titulų kolekciją įsidėjo ir Argentinos taurę.

Namų rungtynes komanda žaidžia Julio Grondona stadione, talpinančiame 36 000 žiūrovų. Tradiciniu Arsenal varžovu yra El Provenir klubas.

[Samir]

58. Independiente del Valle



Šalis: Ekvadoras
Miestas: Sangolkis
Įkūrimo metai: 1958 m.
Copa Libertadores: Finalas (2016)
Copa Sudamericana: Čempionai (2019)

Klubas greta Kito esančiame Sangolkyje buvo įkurtas 1958 m., o savo pavadinimą ir tuometes spalvas gavo nuo Independiente klubo iš Argentinos. Ekvadoro aukščiausioje lygoje komanda debiutavo tik 2010 m. ir iki šiol nėra nė karto laimėjusi šalies čempionato (geriausias pasiekimas – antroji vieta 2013 m.), tačiau tai nesutrukdė komandai pasiekti puikių rezultatų tarptautinėje arenoje: 2016 m. ekipa pasiekė Copa Libertadores finalą, pakeliui eliminuodama tokius klubus kaip River Plate ir Boca Juniors. Paskutinio barjero peržengti nepavyko - tą kartą stipresni pasirodė Atletico Nacional, tačiau Ekvadoro atstovai atsigriebė po trejų metų Copa Sudamericana turnyre. Pakeliui į šio finalą įveikę tokius grandus kaip Independiente ir Corinthians, šį kartą finale ekvadoriečiai susitvarkė su Colon futbolininkais iš Argentinos.

Namų rungtynes komanda žaidžia 7000 žiūrovų talpinančiame Ruminahui stadione. Dėl mažos šio talpos, svarbesni mačai žaidžiami Atahualpa stadione Kite.

[Samir]

57. Jorge Wilstermann



Šalis: Bolivija
Miestas: Kočabamba
Įkūrimo metai: 1949 m.
Šalies čempionai: 15 kartų
Šalies taurės laimėtojai: 3 kartus
Copa Libertadores: ½ finalo (1981)

Klubą 1949 m. įkūrė Bolivijos nacionalinių avialinijų darbuotojai. Komanda iš pradžių vadinosi San Jose de la Banda, tačiau po keleto metų buvo pervadinta Bolivijos aviacijos pionieriaus Jorge Wilstermanno vardu. Pirmą nacionalinį čempionatą komanda laimėjo 1958 m., o po metų apgynę titulą tapo pirmaisiais Bolivijos atstovais naujai rengiamame Copa Libertadores turnyre. Šiame, tiesa, teko susidurti su skaudžia realybe – jau pirmame mače Bolivijos atstovus Montevidėjuje 7 – 1 sutriuškino Penarol. Po metų komanda buvo arti to, kad prasimuštų į Copa Libertadores pusfinalį, tačiau serijai su Santa Fe nugalėtojo neišaiškinus, pralaimėjo po jo sekusį burtų traukimą.

Geriausiu pasirodymu Copa Libertadores turnyre komandai tapo 1981 m. sezonas, kai Wilstermann pateko į pusfinalio grupę. Šioje, tiesa, Bolivijos atstovai neturėjo didesnių šansų kovoje su Flamengo ir Deportivo Cali futbolininkais ir per ketverias rungtynes surinko tik tašką.

Bolivijos čempionais Jorge Wilstermann yra tapę 15 kartų ir pagal šį rodiklį šalyje dalinasi antrąją vietą su The Strongest klubu. Namų rungtynes komanda žaidžia 32 000 žiūrovų talpinančiame Felixo Caprileso vardo stadione. Pagrindiniais klubo priešininkais yra Bolivijos futbolo flagmanas Bolivar bei kita Kočabambos komanda Aurora.

[Samir]

56. The Strongest



Šalis: Bolivija
Miestas: La Pazas
Įkūrimo metai: 1908 m.
Šalies čempionai: 15 kartų
Šalies taurės laimėtojai: 3 kartus
Copa Sudamericana: ¼ finalo (2003)

1908 m. įkurtas klubas iš pradžių vadinosi The Strong, bet vėliau nusprendė pereiti prie aukščiausiojo laipsnio būdvardžių ir pasivadino The Strongest. Klubas laimėjo patį pirmą Bolivijoje rengtą čempionatą 1911 m. ir pakankamai sėkmingai dalyvavo mėgėjiškos eros turnyruose. Pirmą nacionalinį čempionatą komanda laimėjo trečiajame jo sezone, 1952 m. 1965 m. komanda pirmą kartą dalyvavo Copa Libertadores turnyre.

1969 m. klubą sukrėtė tragedija – grįždama iš rungtynių Santa Cruze aviakatastrofoje žuvo visa komanda. Po šios katastrofos klubas sugebėjo atsitiesti ir išsaugojo savo vietą tarp stipriausių šalies futbolo komandų – iki šiol The Strongest Bolivijos čempionatą laimėjo 15 kartų ir šioje grafoje nusileidžia tik Bolivar ekipai. Kontinentinėse pirmenybėse itin ryškių pergalių Bolivijos atstovai nepasiekė – geriausiu pasiekimu yra Copa Sudamericana ketvirtfinalis 2003 m.

Namų rungtynes komanda žaidžia arba nuosavame Rafael Mendoza stadione (15 000 vietų), arba nacionaliniame Hernando Siles stadione (38 000 vietų). Principiniu klubo varžovu yra kita miesto komanda Bolivar.

[Samir]

55. Alumni



Šalis: Argentina
Miestas: Buenos Airės
Įkūrimo metai: 1898 m.
Šalies čempionai: 10 kartų

Alumni klubo įkūrimo data laikomi 1898 m., tačiau Buenos Airių angliškosios mokyklos komanda susibūrė dar 1893 m., o 1898 m. atsižvelgiant į griežtėjantį reguliavimą buvo oficialiai įsteigtas kaip futbolo klubas. 1900 m. komanda pirmą kartą dalyvavo Argentinos čempionate ir jį laimėjo, o iki 1911 m. šią sėkmę pakartojo dar devynis kartus. Tik 1904 ir 1908 m. Alumni futbolininkus į antrąją vietą išstūmė Belgrano Athletic. Komanda didele dalimi sukosi apie škotų kilmės Brownų šeimą – komandoje žaidė penki broliai ir vienas jų pusbrolis.

1912 m. čempionate komanda nebežaidė, o 1913 m. apskritai buvo išformuota. Pagrindinėmis to priežastimis buvo tai, kad vien Angliškosios mokyklos absolventais besirėmusiai komandai ėmė stigti žaidėjų, o dėl labdarai skiriamų pajamų komandos išlaikymui ėmė nebepakakti pajamų. Nepaisant to, kad klubas gyvavo vos 15 metų, pagal iškovotus Argentinos čempionų titulus jis dalijasi šeštąją vietą su Velez Sarsfield.

1951 m. Alumni atgimė jau kaip regbio klubas ir gyvuoja iki šiol. 2002 m. regbininkai iškovojo iki šiol vienintelį Argentinos čempionų titulą.

[Samir]

54. Bahia



Šalis: Brazilija
Miestas: Salvadoras
Įkūrimo metai: 1931 m.
Šalies čempionai: 2 kartus
Valstijos čempionai: 49 kartus
Copa Libertadores: ¼ finalo (1989)

Bahia klubas susikūrė dviem seniau egzistuojantiems Salvadoro klubams nusprendus atsisakyti futbolo. Šių žaidėjai kartu subūrė naują komandą, kuri greitai tapo populiariausiu futbolo klubu ne tik Salvadore, tačiau ir visuose Brazilijos šiaurės rytuose. Klubas jau savo įkūrimo metais laimėjo valstijos čempionatą, o apskritai iki šiol yra laimėjęs 49 Campeonato Baiano titulus.

Nors ekonomiškai silpnesnės šiaurinės Brazilijos atstovai dažniausiai neprilygsta didiesiems pietinės Brazilijos klubams, būtent Bahia 1959 m. tapo pirmaisiais Brazilijos čempionais, nacionalinio čempionato finale įveikę Santos klubą su pačiu Pele. Kaip Brazilijos čempionai Bahia dalyvavo pačiame pirmame Copa Libertadores turnyre 1960 m., tačiau iš jo Salvadoro komandą jau pirmame etape eliminavo San Lorenzo.

Nacionalinio čempionato finalą komanda pasiekė taip pat 1961 ir 1963 m., tačiau vėliau į stipriausių šalies komandų trejetuką nė karto nepateko iki pat 1988 m., kai laimėjo antrąjį šalies čempionų titulą. 1989 m. Bahia pasiekė Copa Libertadores ketvirtfinalį ir tai iki šiol lieka geriausiu komandos pasiekimu tarptautinėje arenoje. XXI a. pirmajame dešimtmetyje komanda buvo net iškritusi į Serie C, tačiau pastaruoju metu vėl rungtyniauja elitinėje lygoje.

Namų rungtynes komanda žaidžia Fonta Nova stadione, talpinančiame 48 000 žiūrovų. Net žaisdama trečiajame divizione komanda į rungtynes pritraukdavo vidutinę 40 000 žiūrovų auditoriją. Principiniu klubo varžovu yra kita Salvadoro komanda Vitoria.

[Samir]

53. El Nacional



Šalis: Ekvadoras
Miestas: Kitas
Įkūrimo metai: 1964 m.
Šalies čempionai: 13 kartų
Copa Libertadores: 1/2 finalo (1985 m.)

El Nacional 1964 m. įkurtas kaip Ekvadoro kariuomenės klubas. Pirmąjį čempionatą komanda laimėjo 1967 m., o 1976 – 78 ir 1982 – 84 m. laimėjo po tris čempionatus paeiliui. 1985 m. komanda pasiekė geriausią savo pasiekimą tarptautinėje arenoje ir žaidė Copa Libertadores pusfinalyje. Iš viso iki šiol šalies čempionais El Nacional yra tapę 13 kartų ir šioje kategorijoje nusileidžia tik Barcelona ir Emelec klubams.

Namų rungtynes El Nacional žaidžia 35 000 žiūrovų talpinančiame Atahualpa stadione. Komanda tradiciškai remiasi tik Ekvadoro futbolininkais. Reikšmingiausiu klubo varžovu yra laikoma kita Kito ekipa LDU, priešprieša taip pat egzistuoja su Barcelona klubu iš Gvajakilio.

[Samir]

52. Danubio



Šalis: Urugvajus
Miestas: Montevidėjas
Įkūrimo metai: 1932 m.
Šalies čempionai: 4 kartus
Copa Libertadores: ½ finalo (1989)

Pagrindiniais klubo įkūrimo iniciatoriais buvo išeiviai iš Bulgarijos broliai Lazarovai. Naujai sukurtas klubas buvo pavadintas pagal Dunojaus upę. Iki pat devintojo dešimtmečio komandai nepavyko pakilti aukščiau nei trečioji vieta nacionaliniame čempionate, tačiau 1983 m. komanda užėmė antrą vietą, o 1988 m. džiaugėsi pirmuoju istorijoje šalies čempionų titulu. Kitų metų Copa Libertadores turnyre komanda pasiekė pusfinalį, tačiau jame po nulinių lygiųjų pirmosiose rungtynėse, urugvajiečius atsakomajame mače net 6 – 0 sutaršė būsimieji čempionai Atletico Nacional. XXI a. prie savo pasiekimų Danubio pridėjo dar tris Urugvajaus čempionų titulus.

Namų rungtynes komanda žaidžia Jardines del Hipodromo stadione, talpinančiame 18 000 žiūrovų. Svarbiausiu klubo varžovu yra laikomas Defensor Sporting klubas. Su geografiškai artimiausiu Villa Espanola klubu priešprieša gana menka dėl skirtingo klubų pajėgumo.

[Samir]

51. Defensor Sporting



Šalis: Urugvajus
Miestas: Montevidėjas
Įkūrimo metai: 1913 m.
Šalies čempionai: 4 kartus
Copa Libertadores: ½ finalo (2014)

Defensor klubas susikūrė 1913 m., o dabartiniu vardu persivadino tik 1989 m., po susijungimo su Sporting klubu. Iki aštuntojo dešimtmečio komanda nepakilo aukščiau kaip iki trečiosios vietos šalies čempionate, tačiau 1976 m. būtent Defensor teko garbė nutraukti beveik pusę amžiaus trukusį dviejų didžiųjų klubų dominavimą ir tapti pirmuoju Urugvajaus čempionu ne iš Nacional bei Penarol tarpo nuo pat 1930 m. Šalies čempionų titulus Defensor taip pat iškovojo 1987, 1991 ir 2008 m. Tarptautinėje arenoje sėkmingiausiu pasirodymu tapo 2014 m. Copa Libertadores turnyras, kuriame Defensor pasiekė pusfinalį ir šiame po atkaklios kovos nusileido Nacional futbolininkams iš Paragvajaus. XXI a. komanda taip pat dar po du kartus žaidė Copa Libertadores ir Copa Sudamercana ketvirtfinaliuose.

Namų rungtynes ekipa žaidžia buvusio klubo prezidento Luiso Franzini vardu pavadintame stadione, talpinančiame 18 000 žiūrovų. Svarbiausiu klubo varžovu yra Danubio ekipa.

[Samir]

50. Guarani



Šalis: Paragvajus
Miestas: Asuncionas
Įkūrimo metai: 1903 m.
Šalies čempionai: 11 kartų
Copa Libertadores: ½ finalo (1966, 2015)

Guarani klubas savo pavadinimą gavo pagal gvaranius – vieną gausiausių Pietų Amerikos indėnų tautų. Geltoną ir juodą spalvas ekipa „pasiskolino“ iš Penarol, kurio gretose buvo žaidę vieni klubo įkūrėjų broliai Melinos. Pirmą čempionų titulą komanda iškovojo 1906 m., o geriausiu laikotarpiu klubo istorijoje yra laikomas septintasis dešimtmetis, kai Guarani laimėjo tris čempionatus. 1966 m. komanda taip pat pasiekė Copa Libertadores pusfinalio etapą. Dar kartą per žingsnį nuo šio turnyro finalo Guarani buvo atsidūrę jau šiais laikais, kai 2015 m. pusfinalyje turėjo pripažinti River Plate pranašumą.

Guarani yra viena iš trijų ekipų, niekada neiškritusių iš aukščiausio Paragvajaus diviziono, o pagal šalies čempionų titulus rikiuojasi ketvirtoje vietoje. Namų rungtynes komanda žaidžia Rogelio Livieres stadione, talpinančiame 8000 žiūrovų.

[Samir]

49. Huracan



Šalis: Argentina
Miestas: Buenos Airės
Įkūrimo metai: 1908 m.
Šalies čempionai: 5 kartus
Šalies taurės laimėtojai: 1 kartą
Copa Libertadores: ½ finalo (1974)

1908 m. įkurtas klubas savo pavadinimą bei emblemą gavo pagal oro balioną, kuriuo skraidė Argentinos aviacijos pionierius Jorge Newbery. 1914 m. komanda debiutavo Argentinos aukščiausiame divizione, o 1921 m. pirmą kartą iškovojo šalies čempionų vardą. Trečiajame dešimtmetyje klubas laimėjo dar tris čempionatus, o ryškiausia komandos žvaigžde buvo Guillermo Stabile, vėliau tapęs rezultatyviausiu pirmojo Pasaulio čempionato žaidėju.

Po šio auksinio tarpsnio Huracan beveik pusei amžiaus iškrito iš kovos dėl aukščiausių pozicijų Argentinos futbole ir į lentelės viršų kuriam laikui grįžo tik aštuntajame dešimtmetyje: 1973 m. komanda laimėjo penktą ir iki šiol paskutinį šalies čempionų titulą, 1974 ir 1975 m. šalies pirmenybėse liko antra, 1974 m. pasiekė Copa Libertadores pusfinalį.

Pastaraisiais dešimtmečiais komanda dažniausiai užima sau gana įprastas pozicijas pirmojo diviziono lentelės viduryje, o 1994 bei 2009 m. iškovoti vicečempionų vardai ar 2014 m. Argentinos taurė kaitaliojosi su iškritimais į žemesnį divizioną 1986, 1999 bei 2011 m.

Namų rungtynes komanda nuo 1924 m. žaidžia buvusio klubo prezidento Tomo Adolfo Duco vardu pavadintame stadione, talpinančiame 48 000 žiūrovų. Tradiciškai svarbiausiu Huracan priešininku yra San Lorenzo ekipa.

[Samir]

48. Junior



Šalis: Kolumbija
Miestas: Barankija
Įkūrimo metai: 1924 m.
Šalies čempionai: 9 kartus
Šalies taurės laimėtojai: 2 kartus
Copa Libertadores: ½ finalo (1994)
Copa Sudamericana: Finalas (2018)

Trečiojo dešimtmečio pradžioje šiauriniame Kolumbijos uostamiestyje Barankijoje buvo suburta Juventus komanda, kurios pagrindu 1924 m. buvo sukurtas Juventud Infantil klubas. Po keliolikos metų klubo vardas išlaikant jaunystės tematiką buvo sutrumpintas iki Junior. 1948 m. Junior buvo tarp dešimties profesionalią lygą įsteigusių klubų, tačiau pirmojo Kolumbijos čempionų titulo komandai teko palūkėti iki 1977 m. Po to savo sąskaitą Junior papildė dar aštuoniais titulais ir šiuo metu pagal pergales Kolumbijos čempionatuose dalijasi ketvirtą – šeštą vietas su Deportivo Cali ir Santa Fe ekipomis.

Geriausiu klubo pasirodymu tarptautinėje arenoje tapo 2018 m. pasiektas Copa Sudamericana finalas – šiame Kolumbijos ekipa po 11 metrų baudinių serijos nusileido Athletico Paranaense futbolininkams. Junior taip pat pasiekė pusfinalio etapą Copa Libertadores turnyre 1994 m. ir Copa Sudamericana 2017 m.

Namų rungtynes komanda žaidžia 46 000 žiūrovų talpinančiame Estadio Metropolitano. Pagrindiniu klubo varžovu yra Union Magdalena klubas iš kaimyninio Santa Martos miesto. Šių ekipų tarpusavio akistata Kolumbijoje žinoma kaip „Pakrantės derbis“.

[Samir]

47. Libertad



Šalis: Paragvajus
Miestas: Asuncionas
Įkūrimo metai: 1905 m.
Šalies čempionai: 20 kartų
Šalies taurės laimėtojai: 1 kartą
Copa Libertadores: ½ finalo (1977, 2006)
Copa Sudamericana: ½ finalo (2013, 2017)

1905 m. įkurtas klubas sėkmingai įsiliejo į naujai sukurtą Paragvajaus futbolo lygą ir pirmą čempionų titulą iškovojo 1910 m., o per ateinantį dešimtmetį prie jo pridėjo dar du. Vėliau Libertad pasitraukė į tokių klubų kaip Olimpia ir Cerro Porteno šešėlį ir į čempionų titulus pretenduodavo tik epizodiškai. Iki XX a. pabaigos Libertad į savo sąskaitą surinko aštuonis čempionų titulus, tačiau XXI a. reikalai pasitaisė ir nuo 2000 m. Libertad į savo sąskaitą įsirašė dar dvylika laimėtų čempionatų.

Tarptautinėje arenoje klubui nei karto nepavyko pasiekti reikšmingo turnyro finalo, tačiau keturis kartus ekipa žaidė pusfinaliuose: pirmą kartą tai nutiko 1977 m. Copa Libertadores turnyre, kitus tris taipogi jau šiame tūkstantmetyje: 2006 m. kelią link Copa Libertadores finalo pastojo Internacional, o 2013 ir 2017 m. į Copa Sudamericana finalą prasimušti neleido atitinkamai Lanus ir Independiente.

Namų rungtynes komanda žaidžia Nicolaso Leozo vardo stadione, talpinančiame 10 000 žiūrovų. Svarbiausiu Libertad priešininku laikomas Olimpia klubas, mačai su kuriuo yra žinomi „juodai balto derbio“ vardu.

[Samir]

46. Union Espanola



Šalis: Čilė
Miestas: Santjagas
Įkūrimo metai: 1897 m.
Šalies čempionai: 7 kartus
Šalies taurės laimėtojai: 2 kartus
Copa Libertadores: Finalas (1975 m.)

Klubą 1897 m. įkūrė ispanų imigrantai, tai atsispindi ir ekipos pavadinime. Pirmą Čilės čempionų titulą komanda iškovojo 1943 m., o geriausius laikus išgyveno XX a. aštuntajame dešimtmetyje, kai nuo 1973 iki 1977 m. tris kartus triumfavo šalies pirmenybėse, o 1975 m. pasiekė Copa Libertadores finalą. Lemiamame mače su Independiente čiliečiai laimėjo pirmąsias rungtynes Santjage, tačiau Argentinos atstovai stipresni pasirodė tiek atsakomajame mače Avejanedoje, tiek po jo sekusiame lemiamame susirėmime Asuncione.

Po šio sėkmingo periodo Union Espanola pateko į žaidybinę duobę ir XX a. pabaigoje porai sezonų buvo net iškritę į žemesnį divizioną. Pastaraisiais metais klubas vėl varžosi dėl aukščiausių vietų Čilės futbole ir laimėjo šalies pirmenybes 2005 ir 2013 m.

Namų rungtynes komanda žaidžia 19 000 žiūrovų talpinančiame Santa Laura stadione. Pagrindiniais klubo priešininkais yra kiti tautiniu pagrindu suburti Santjago klubai – Audax Italiano ir Palestino. Šių komandų tarpusavio akistatos žinomos diasporų derbio vardu.

[Samir]

45. Santa Fe



Šalis: Kolumbija
Miestas: Bogota
Įkūrimo metai: 1941 m.
Šalies čempionai: 9 kartus
Šalies taurės laimėtojai: 2 kartus
Copa Libertadores: ½ finalo (1961, 2013)
Copa Sudamericana: Čempionai (2015)
Copa CONMEBOL: Finalas (1996)
Copa Merconorte: Finalas (1999)

Independiente Santa Fe klubą 1941 m. įkūrė elitinės Gimnasio Moderno absolventai. Vienu pirmųjų komandos trenerių buvo anglas Jackas Greenwellas, ilgus metus treniravęs Barceloną, o 1939 m. Peru rinktinę atvedęs iki Pietų Amerikos čempionų titulo.

1948 m. Santa Fe laimėjo pirmą kartą surengtą profesionalų Kolumbijos čempionatą, tačiau trumpai trukusioje El Dorado eroje, kai Kolumbijos klubai galėjo pasikviesti ryškias žvaigždes, šalies futbole dominavo kita Bogotos komanda Millonarios. Antrojo čempionų titulo Santa Fe futbolininkams teko palūkėti iki 1958 m. 1961 m. komanda debiutavo Copa Libertadores turnyre ir jame pasiekė pusfinalį.

Iki 1975 m. komanda surinko šešis šalies čempionų titulus, tačiau tuomet stojo beveik keturis dešimtmečius trukusi pertrauka ir sekančio triumfo Kolumbijos pirmenybėse teko laukti iki 2012 m. Iš viso iki šiol Santa Fe čempione yra tapusi devynis kartus. XXI a. antrasis dešimtmetis klubui buvo sėkmingas tarptautinėje arenoje – 2013 m. komanda antrą kartą istorijoje pasiekė Copa Libertadores pusfinalį, o 2015 m. iškovojo pirmą tarptautinį trofėjų – Copa Sudamericana taurę. Lemiamame šio turnyro mače Kolumbijos atstovai įveikė Huracan klubą iš Argentinos.

Namų rungtynes komanda žaidžia 36 000 žiūrovų talpinančiame El Campin stadione. Šiuo stadionu komanda dalinasi su principiniu savo varžovu – Millonarios komanda.

[Samir]

44. Cobreloa



Šalis: Čilė
Miestas: Kalama
Įkūrimo metai: 1977 m.
Šalies čempionai: 8 kartus
Šalies taurės laimėtojai: 1 kartą
Copa Libertadores: Finalas (1981, 1982)

Klubas Čilės šiaurėje, Atakamos dykumoje esančiame Kalamos mieste buvo įkurtas valstybinės vario kasybos kompanijos iniciatyva. Klubo pavadinimas susideda iš žodžių cobre, reiškiančio varį ir Loa – taip vadinasi pro Kalamą tekanti upė. Pirmame savo sezone ekipa iškovojo kelialapį į aukščiausią lygą, 1980 m. pirmą kartą laimėjo šalies čempionatą, o 1981 ir 1982 m. jau žaidė Copa Libertadores finaluose. Užkopti į Pietų Amerikos futbolo viršūnę Čilės kalnakasiams vis dėlto nepavyko: pirmą kartą tam kelią užkirto Flamengo, antrą – Penarol futbolininkai.

Po šio audringo starto Cobreloa šlovė kiek priblėso, tačiau komanda iki šiol laimėjo 8 šalies čempionų titulus ir pagal šį rodiklį nusileidžia tik didžiajam Santjago trejetui. Pastaruoju metu komanda išgyvena ne pačius geriausius laikus ir 2015 m. iškrito iš aukščiausio Čilės futbolo diviziono.

Tradicinė oranžinė klubo spalva buvo pasirinkta, viena vertus, pagal Olandijos futbolo rinktinės spalvas, kita vertus siekiant gauti nuolaidas skrydžiams, nes ta pačia spalva savo lėktuvus dažė nacionalinės Čilės avialinijos. Namų rungtynes komanda žaidžia 12 000 žiūrovų talpinančiame Zorros del Desierto stadione. Principiniais klubo varžovais laikomi Colo-Colo, Cobresal ir Antofagasta klubai.

[Samir]

43. Sporting Cristal



Šalis: Peru
Miestas: Lima
Įkūrimo metai: 1955 m.
Šalies čempionai: 19 kartų
Copa Libertadores: Finalas (1997)

1955 m. klubą įkūrė didžiausios Peru alaus daryklos savininkai, o klubas buvo pavadintas pagal žinomiausią šios daryklos alaus rūšį – Cristal. Naujasis klubas buvo įkurtas perimant seniau egzistavusį Sporting Tabaco klubą bei jo vietą aukščiausioje lygoje ir jau pirmame savo sezone laimėjo šalies čempionatą. Iki šiol klubas Peru čempionatą yra laimėjęs 19 kartų ir pagal šį rodiklį nusileidžia tik Universitario ir Alianza ekipoms.

Geriausią laikotarpį klubas išgyveno dešimtajame dešimtmetyje, kuomet ne tik laimėjo keturis šalies čempionatus, bet ir pasiekė geriausius rezultatus tarptautinėje arenoje. Kontinentiniame fronte sėkmingiausiu buvo pasirodymas 1997 m. Copa Libertadores turnyre, kur perujiečiai tik finale minimaliu rezultatu nusileido Cruzeiro futbolininkams.

Namų rungtynes komanda žaidžia 12 000 žiūrovų talpinančiame Alberto Gallardo stadione. Svarbiausiu ekipos priešininku yra laikomas Universitario.

[Samir]

42. Athletico Paranaense



Šalis: Brazilija
Miestas: Kuritiba
Įkūrimo metai: 1924 m.
Šalies čempionai: 1 kartą
Šalies taurės laimėtojai: 1 kartą
Valstijos čempionai: 26 kartus
Copa Libertadores: Finalas (2005 m.)
Copa Sudamericana: Čempionai (2018 m.)

Athletico Paranaense klubas 1924 m. susikūrė susijungus Internacional ir America klubams. Jau 1925 m. komanda pirmą kartą laimėjo savo valstijos čempionatą, o iš viso iki šiol Capeonato Paranaense yra laimėję 26 kartus ir pagal šį rodiklį nusileidžia tik Coritiba klubui.

Ryškiausias pergales už valstijos ribų Athletico pasiekė jau šiame tūkstantmetyje: 2001 m. komanda laimėjo pirmą ir iki šiol vienintelį Brazilijos čempionų titulą, 2005 m. pasiekė Copa Libertadores finalą, kuriame nusileido Sao Paulo futbolininkams, o 2018 m. triumfavo Copa Sudamericana turnyre, finale po 11 metrų baudinių serijos įveikę Junior klubą iš Kolumbijos.

Namų rungtynes komanda žaidžia Arena de Baixada stadione. Ši 42 000 žiūrovų talpinanti arena yra viena moderniausių Pietų Amerikoje. Pagrindiniai klubo varžovai yra kitos Kuritibos komandos Coritiba bei Parana.

[Samir]

41. Lanus



Šalis: Argentina
Miestas: Lanusas
Įkūrimo metai: 1915 m.
Šalies čempionai: 2 kartus
Copa Libertadores: Finalas (2017)
Copa Sudamericana: Čempionai (2013)
Copa CONMEBOL: Čempionai (1996)

Dabartinio Lanus klubo istorija skaičiuojama nuo 1915 m., kuomet susijungė dvi šio stambaus Buenos Airių priemiesčio komandos: Lanus United ir El Progreso. Iki pat dešimtojo dešimtmečio komanda ypatingais pasiekimais pasigirti negalėjo: 1956 m. Lanus buvo tapę šalies vicečempionais, tačiau įprastai į aukščiausias pozicijas nepretendavo ir 1979 m. buvo nusiritę net iki trečiojo diviziono.

Pirmuoju trofėjumi Lanus istorijoje tapo 1996 m. laimėtas Copa CONMEBOL turnyras. Šiame Hectoro Cupero vadovaujama ekipa įveikė Bolivar, Guarani ir Rosario Central barjerus, o finale palaužė Santa Fe futbolininkus. 2007 m. komanda pirmą kartą istorijoje laimėjo Argentinos čempionatą, o 2013 m. į savo trofėjų kolekciją pridėjo dar vieną tarptautinį prizą – šį kartą Lanus lygių neatsirado Copa Sudamericana turnyre. Šio finale argentiniečiai įveikė Brazilijos išsišokėlius Ponte Preta. 2016 m. komanda antrą kartą laimėjo Argentinos čempionatą, o 2017 m. pasiekė Copa Libertadores finalą, tačiau jame buvo priversti pripažinti Gremio pranašumą.

Namų rungtynes komanda žaidžia 47 000 žiūrovų talpinančiame Lanuso miesto stadione, populiariai žinomame kaip La Fortaleza (tvirtovė). Tradiciniu klubo varžovu ilgą laiką buvo Talleres klubas, tačiau nuo dešimtojo dešimtmečio didesnę svarbą įgijo mačai su Banfield klubu. Lanus ir Banfield tarpusavio akistata Argentinoje žinoma kaip „Pietų derbis“.