100 Vidurio Europos futbolo legendų

[Samir]

Zygmunt Maszczyk



Gimė: 1945 m. gegužės 3 d.
Tautybė: lenkas
Pozicija: saugas
Pagrindinis klubas: Ruch

Prie Rucho Maszczykas prisijungė 1963 m. ir šiame klube žaidė iki 1976 m. Per tą laiką su komanda tris kartus tapo Lenkijos čempionu, sykį laimėjo šalies taurę. Saugas pasižymėjo gera kamuolio valdymo technika, darbštumu, ištverme ir nekonfliktišku charakteriu. Iš viso Ruch gretose Maszczykas sužaidė 310 lygos rungtynių ir pelnė 41 įvartį. Karjeros pabaigoje keletą metų žaidė Prancūzijoje.

Nacionalinėje rinktinėje „Zyga“ debiutavo 1968 m. ir iki 1976 m. jai atstovavo 36 kartus. 1974 m. Pasaulio čempionate startinėje sudėtyje pradėjo visas septynerias rungtynes ir padėjo lenkams iškovoti trečią vietą. Laimėjo du olimpinius medalius – auksą Miunchene 1972 m. ir sidabarą Monrealyje 1976 m.

[Samir]

Robert Gadocha



Gimė: 1946 m. sausio 10 d.
Tautybė: lenkas
Pozicija: saugas
Pagrindinis klubas: Legia

Karjeros pradžioje Gadocha žaidė Krokuvos Garbarnia ir Wawel klubuose, tačiau atsiskleidė persikėlęs į sostinę ir apsivilkęs Legia marškinėlius. Su šia komanda du kartus tapo Lenkijos čempionu, sykį laimėjo šalies taurę, 1970 m. pasiekė Europos čempionų taurės pusfinalį, 1974 m. išrinktas geriausiu Lenkijos metų futbolininku. Varšuvos klubui Gadocha per beveik dešimt metų atstovavo 202 kartus, pasižymėjo 72 įvarčiais. 1975 m. krašto saugas persikėlė į Nantes klubą ir 1977 m. su juo tapo Prancūzijos čempionu. Karjeros pabaigoje rungtyniavo Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Nacionalinėje rinktinėje nuo 1967 m. iki 1975 m. sužaidė 62 rungtynes, įmušė 16 įvarčių. 1974 m. Pasaulio čempionate buvo pagrindinės sudėties žaidėju ir padėjo lenkams užimti trečią vietą, 1972 m. Miunchene tapo olimpiniu čempionu.

[Samir]

Zygmunt Anczok



Gimė: 1946 m. kovo 14 d.
Tautybė: lenkas
Pozicija: gynėjas
Pagrindinis klubas: Polonia Bytom, Gornik

Puikiais fiziniais duomenimis pasižymėjęs kairiojo krašto gynėjas tapo savotišku pionieriumi. Skirtingai nuo daugelio tuomečių savo kolegų, Anczokas ne tik sėkmingai stabdė varžovų atakas, bet ir pats jungdavosi į savo komandos puolimą bei tiksliais perdavimais „maitindavo“ komandos kolegas tiek klube, tiek rinktinėje. Būdamas vos 13 metų amžiaus jis jau žaidė Liublineco Spartos vyrų komandoje, o 1963 m. buvo pakviestas į Bytomo Polonia ekipą. 1966 m. ir 1969 m. žaidėjas padėjo Bytomo klubui užimti trečią vietą čempionate. 1971 m. „Ana“ perėjo į Gornik klubą ir 1972 m. laimėjo Lenkijos čempionatą ir taurę. Gornikui Anczokas atstovavo iki 1974 m., vėliau žaidė JAV bei Norvegijoje.

Nacionalinėje rinktinėje gynėjas debiutavo 1965 m., 1966 m. išgarsėjo po sėkmingai sužaistų draugiškų rungtynių su brazilais Maracana stadione. 1972 m. Miunchene tapo olimpiniu čempionu. Deja, nuolatinės traumos 1973 m. privertė žaidėją baigti karjerą rinktinėje ir neleido sudalyvauti Pasaulio čempionate. Iš viso Anczokas Lenkijos rinktinės garbę gynė 48 kartus.

[Samir]

Wlodzimierz Lubanski



Gimė: 1947 m. vasario 28 d.
Tautybė: lenkas
Pozicija: puolėjas
Pagrindiniai klubai: Gornik, Lokeren

1963 m. iš gimtųjų Glivicų Lubanskis persikėlė į Zabžę ir apsivilko Gornik aprangą. Šiame Silezijos klube puolėjas žaidė iki 1975 m., septynis kartus laimėjo Lenkijos čempionatą, šešis kartus – šalies taurę, keturis kartus tapo rezultatyviausiu Lenkijos pirmenybių futbolininku, du kartus pripažintas Lenkijos metų futbolininku. Iš viso vilkėdamas Gornik aprangą Lubanskis per 234 rungtynes varžovų vartininkus nuginklavo 155 kartus. 1975 m. sportininkas persikėlė į Lokeren klubą. Ten per 7 metus sužaidė 196 mačus, pelnė 82 įvarčius ir padėjo ekipai tapti Belgijos vicečempione. Karjeros pabaigoje trumpai žaidė Valenciennes, Stade Quimper bei Mecheleno Racing ekipose.

Nacionalinėje rinktinėje Lubanskis žaidė nuo 1963 iki 1980 m. 1972 m. Miuncheno olimpinėse žaidynėse su rinktine laimėjo aukso medalį. 1974 m. Pasaulio čempionatą Lubanskis praleido dėl sunkios traumos, tačiau dalyvavo planetos pirmenybėse 1978 m. Iš viso rinktinės sudėtyje puolėjas žaidė 75 rungtynes, pelnė 48 įvarčius ir iki 2017 m., kai jį aplenkė Robertas Lewnadowski, buvo rezultatyviausiu visų laikų Lenkijos nacionalinės komandos futbolininku. 2003 m. UEFA rengtuose rinkimuose Lubanskis buvo išrinktas geriausiu Lenkijos futbolininku per 50 metų.

[Samir]

Laszlo Fazekas



Gimė: 1947 m. spalio 15 d.
Tautybė: vengras
Pozicija: puolėjas
Pagrindinis klubas: Ujpest

Ujpest klube Fazekasas žaidė nuo 1965 iki 1980 m. ir per tą laiką 9 kartus tapo šalies čempionu, tris kartus laimėjo šalies taurę, o 1969 m. padėjo komandai nukeliauti iki Tarpmiestinės mugių taurės finalo. Ten, tiesa, stipresni pasirodė Newcastle United futbolininkai. Ujpest klube Fazekasas sužaidė 407 rungtynes, įmušė 252 įvarčius, tris kartus tapo rezultatyviausiu Vengrijos čempionato žaidėju. Karjeros pabaigoje sportininkas keletą metų atstovavo Belgijos klubams – Antverpeno Royal bei Sint-Truidense.

Fazekaso karjera nacionalinėje rinktinėje truko net pusantro dešimtmečio. Nuo 1968 m. iki 1983 m. Vengrijos rinktinės sudėtyje jis sužaidė 92 rungtynes, įmušė 24 įvarčius. 1968 m. laimėjo auksą Olimpinėse žaidynėse Meksike, 1978 m. ir 1982 m. atstovavo savo šaliai Pasaulio čempionatuose.

[Samir]

Kazimierz Deyna



Gimė: 1947 m. spalio 23 d.
Mirė: 1989 m. rugsėjo 1 d.
Tautybė: lenkas
Pozicija: saugas
Pagrindinis klubas: Legia

Deyna gimė ir futbolą žaisti mokėsi Gdansko vaivadijoje, vėliau labai trumpai žaidė Lodzės LKS ekipoje, o 1966 m. persikėlė į sostinę ir netrukus tapo kertiniu Legia klubo žaidėju. Saugo pozicijoje rungtyniavęs futbolininkas pasižymėjo puikia kamuolio valdymo technika bei rezultatyvumu – per 390 Legios gretose sužaistų rungtynių Deyna varžovų vartininkus nuginklavo 141 kartą. Jo įvarčiai padėjo Legiai laimėti du Lenkijos čempionų titulus bei šalies taurę. Pats Deyna tris kartus pripažintas Lenkijos metų futbolininku. 1978 m. futbolininkas persikėlė į Manchester City ekipą, o 1981 m. išvyko už Atlanto ir ketverius metus žaidė San Diego Sockers komandoje.

Nacionalinėje rinktinėje Deyna rungtyniavo nuo 1968 m. iki 1978 m., per tą laiką sužaidė 97 rungtynes ir įmušė 41 įvartį. 1972 m. Miuncheno olimpinėse žaidynėse jis įmušė 9 įvarčius, buvo rezultatyviausias turnyro žaidėjas ir padėjo komandai laimėti aukso medalius. 1974 m. Deyna su Lenkijos rinktine užėmė trečią vietą Pasaulio čempionate bei užėmė trečią vietą geriausio Europos futbolininko rinkimuose, 1976 m. laimėjo sidabrą Olimpinėse žaidynėse Monrealyje. 1978 m. Pasaulio čempionate Deyna buvo rinktinės kapitonu. Tiesa, šiame čempionate medalių lenkams iškovoti nebepavyko – antrąjame grupių etape stipresni pasirodė argentiniečiai ir brazilai.

1989 m. Deyna žuvo autokatastrofoje Kalifornijoje.

[Samir]

Karol Dobiaš



Gimė: 1947 m. gruodžio 18 d.
Tautybė: slovakas
Pozicija: gynėjas
Pagrindinis klubas: Spartak Trnava

Nuo 1965 m. iki 1977 m. Dobiašas rungtyniavo Trnavos Spartak gretose. Gynėjo bei saugo pozicijose rungtyniavęs žaidėjas padėjo klubui laimėti penkis Čekoslovakijos čempiono titulus ir tris šalies taures, pats du kartus buvo apdovanotas geriausio Čekoslovakijos metų futbolininko prizu. Nuo 1977 m. iki 1980 m. Dobiašas žaidė Prahos Bohemians ekipoje, o karjeros pabaigą praleido Belgijoje. Čekoslovakijos čempionate Spartak ir Bohemians komandose Dobiašas iš viso sužaidė 345 mačus ir įmušė 20 įvarčių.

Nacionalinėje rinktinėje nuo 1967 m. iki 1980 m. sužaidė 67 rungtynes, pelnė 6 įvarčius. Dalyvavo 1970 m. Pasaulio čempionate, 1976 m. tapo Europos čempionu ir pasižymėjo įvarčiu turnyro finale, 1980 m. Senojo žemyno pirmenybėse iškovojo bronzos medalį. Baigęs sportininko karjerą dirbo treneriu bei skautu įvairiuose Čekijos klubuose.

[Samir]

Jan Tomaszewski



Gimė: 1948 m. sausio 9 d.
Tautybė: lenkas
Pozicija: vartininkas
Pagrindinis klubas: LKS

Tomaszewskis gimė ir sportininko karjerą pradėjo Vroclave, porą metų pažaidė Varšuvos Legia ekipoje, o 1972 m. persikėlė į Lodzės LKS. Ten žaidė šešerius metus, sužaidė 180 rungtynių ir įtvirtino savo, kaip geriausio Lenkijos vartininko reputaciją. 1978 m., sulaukęs trisdešimties (jaunesniems žaidėjams persikelti į užsienį nebuvo leidžiama) perėjo į Antverpeno Beerschot, vėliau žaidė Ispanijoje, Hercules klube. Karjerą baigė 1984 m. grįžęs į LKS.

Nacionalinėje rinktinėje vartininkas debiutavo 1971 m. Tarptautinė futbolo visuomenė dėmesį į vartininką atkreipė 1973 m. pabaigoje, kai lemiamose atrankos į Pasaulio čempionatą grupės rungtynėse Wembley stadione jis vieną po kitos griovė anglų galimybes pasižymėti, padėjo savo komandai iškovoti lygiąsias 1 – 1 (įvartį anglai įmušė nuo 12 jardų atžymos) ir tuo pačiu kelialapį į Pasaulio čempionatą. Planetos pirmenybėse Vakarų Vokietijoje Tomaszewskis atrėmė du varžovų muštus baudinius, tris kartus išlaikė savo vartus sausus ir padėjo savo ekipai užimti trečią vietą. 1976 m. Monrealio olimpinėse žaidynėse vartininkas pasidabino sidabro medaliu, vėliau dalyvavo 1978 m. Pasaulio čempionate. Karjerą nacionalinėje ekipoje sportininkas baigė 1981 m. ir iš viso jos vartus gynė 63 rungtynėse.

[Samir]

Antonin Panenka



Gimė: 1948 m. gruodžio 2 d.
Tautybė: čekas
Pozicija: saugas
Pagrindiniai klubai: Bohemians, Rapid Wien

Nuo vaikystės vilkėjęs Prahos Bohemians marškinėlius Panenka šiam klubui atstovavo iki 1981 m., per 230 rungtynių pelnė 76 įvarčius. Puikiais kamuolio perdavimais ir juvelyriniais baudos smūgiais žaidėjas užsitarnavo vieno geriausių Čekoslovakijos atakuojančių saugų reputaciją, sykį buvo pripažintas šalies metų futbolininku. Nuo 1981 m. iki 1985 m. Panenka žaidė Vienos Rapid ekipoje, su kuria laimėjo du Austrijos čempiono titulus, Austrijos taurę ir pasiekė UEFA taurių laimėtojų taurės finalą. Iš viso Rapid gretose per 127 rungtynes pasižymėjo 63 kartus. Karjerą pabaigė silpnesnėse Austrijos komandose.

Nacionalinėje rinktinėje Panenka debiutavo 1973 m., o išgarsėjo 1976 m. Europos čempionate. Finalo rungtynėse 11 metrų baudinių serijoje Panenkai buvo patikėtas lemiamas, penktasis smūgis. Čekoslovakijos rinktinei pirmaujant 4 – 3 čekas šaltakraujiškai į vartų kampą paguldė vokiečių vartininką Seppą Maierį ir parašiutu pasiuntė kamuolį į vartų tinklą. 1980 m. Europos čempionate Panenka su komanda liko trečias, 1982 m. Pasaulio čempionate žaidėjas pasižymėjo dusyk, tačiau rinktinė namo iškeliavo jau po grupės varžybų. Iš viso nacionalinei rinktinei iki 1982 m. Panenka atstovavo 59 kartus, įmušė 17 įvarčių.

Panenkos baudinys 1976 m. Europos čempionato finale:

[youtube][/youtube]

[Samir]

Jerzy Gorgon



Gimė: 1949 m. liepos 18 d.
Tautybė: lenkas
Pozicija: gynėjas
Pagrindinis klubas: Gornik

Nuo 1967 m. iki 1980 m. Gorgonas žaidė gimtosios Zabžės Gornik klube. Iš kitų laikmečio žaidėjų futbolininkas išsiskyrė aukštu ūgiu ir fizine jėga, dėl kurių gavo pravardę „Baltasis kalnas“. Gornik gretose Gorgonas sužaidė 220 lygos rungtynių, įmušė 18 įvarčių, tris kartus laimėjo Lenkijos čempionatą ir penkis kartus – taurę, 1973 m. išrinktas Lenkijos metų futbolininku. Karjeros pabaigoje žaidė Šveicarijoje, FC Gallen klube.

Nacionalinėje rinktinėje debiutavo 1970 m. 1972 m. Monrealyje tapo olimpiniu čempionu, 1974 m. Pasaulio čempionate iškovojo bronzos medalį, 1976 m. Olimpinėse žaidynėse – sidabro. Karjerą rinktinėje po nesėkmingai susiklosčiusio 1978 m. Pasaulio čempionato. Iš viso Lenkijai Gorgonas atstovavo 55 kartus, įmušė 6 įvarčius.

[Samir]

Anton Ondruš



Gimė: 1950 m. kovo 27 d.
Tautybė: slovakas
Pozicija: gynėjas
Pagrindinis klubas: Slovan Bratislava

Pradėjęs futbolininko kelią Bratislavos Slovan jaunimo komandoje, Ondrušas 1970 m. debiutavo suaugusiųjų varžybose, o nuo 1972 m. įsitvirtino pagrindinėje Slovakijos futbolo flagmano sudėtyje. Su šia ekipa gynėjas du kartus laimėjo Čekoslovakijos čempionatą, sykį – šalies taurę, kurį laiką buvo komandos kapitonu. Slovan gretose Ondrušas žaidė iki 1980 m. (išskyrus vienerius metus, praleistus Banska Bistricos Dukloje), per 210 rungtynių įmušė 38 įvarčius. Vėliau savo karjerą tęsė Belgijoje, Prancūzijoje ir Šveicarijoje.

Nacionalinėje rinktinėje Ondrušas debiutavo 1974 m., o 1976 m. Europos čempionate jau ryšėjo rinktinės kapitono raištį ir pirmasis iškėlė Senojo žemyno čempionų taurę. Įdomu tai, kad pirmenybių pusfinalio rungtynėse su olandais gynėjas po sykį pasiuntė kamuolį į varžovų bei į savus vartus. Sėkmingai Ondrušas žaidė ir 1980 m. Europos čempionate, kuriame jo rinktinė liko trečia. Po šio čempionato futbolininkas baigė karjerą rinktinėje. Iš viso savo šaliai Ondrušas atstovavo 58 kartus, įmušė 9 įvarčius.

[Samir]

Grzegorz Lato



Gimė: 1950 m. balandžio 8 d.
Tautybė: lenkas
Pozicija: saugas
Pagrindinis klubas: Stal

Prie Mieleco Stal jaunimo komandos Lato prisijungė būdamas dvylikos. Dešiniojo krašto saugu žaidęs futbolininkas pasižymėjo greičiu, staigumu ir stabiliu žaidimu. 1973 ir 1976 m. Lato padėjo savo ekipai laimėti Lenkijos pirmenybes, 1976 m. pasiekti Lenkijos taurės finalą bei UEFA taurės ketvirtfinalį. 1973 ir 1975 m. Lato tapo rezultatyviausiu Ekstraklasos futbolininku, 1974 ir 1977 m. buvo pripažintas geriausiu Lenkijos metų žaidėju. Iš viso Mieleco sudėtyje saugas sužaidė 295 lygos rungtynes, įmušė 117 įvarčių. 1980 m. Lato persikėlė į Lokeren klubą Belgijoje, o profesionalo karjerą pabaigė Meksikoje, kur su Atlante ekipa laimėjo CONCACAF Čempionų taurę.

Lenkijos rinktinėje Lato rungtyniavo nuo 1971 iki 1984 m., sužaidė joje 100 rungtynių ir įmušė 45 įvarčius. 1972 m. Miunchene su komanda iškovojo olimpinį auksą, 1974 m. Pasaulio čempionate užėmė trečią vietą ir su septyniais įvarčiais tapo rezultatyviausiu pirmenybių futbolininku. 1976 m. Monrealyje Lato matavosi olimpinį sidabrą. 1978 m. Pasaulio čempionate lenkai liko be medalių (pats Lato turnyre pasižymėjo dusyk), tačiau 1982 m. jie vėl iškovojo trečią vietą, o Lato savo įvarčių Pasaulio čempionatuose sąskaitą padidino iki dešimties.

[Samir]

Marian Masny



Gimė: 1950 m. rugpjūčio 13 d.
Tautybė: slovakas
Pozicija: saugas
Pagrindinis klubas: Slovan Bratislava

Prie Bratislavos Slovan klubo Masny prisijungė 1972 m. ir praleido ten dešimt metų. Rungtyniavo krašto saugo pozicijoje, pasižymėjo puikia technika, nestandartiniais sprendimais ir tiksliais skersavimais į baudos aikštelę. Su Slovanu Masny tris kartus laimėjo Čekoslovakijos čempionatą, septynis kartus Slovakijos ir du kartus – Čekoslovakijos taures, 1969 m. į viršų kėlė UEFA taurių laimėtojų taurę. 1976 m. geriausio Europos futbolininko rinkimuose užėmė devintą vietą, 1978 m. liko aštuonioliktas. 1981 m. tapo rezultatyviausiu Čekoslovakijos pirmenybių žaidėju.

Čekoslovakijos rinktinėje Masny debiutavo 1974 m. Sėkmingas Masny žaidimas 1976 m. Europos pirmenybių atrankos cikle buvo viena priežasčių, leidusių čekoslovakams atrankos grupėje aplenkti anglus ir portugalus bei patekti į finalinį čempionato etapą. Čekoslovakams lygių nebuvo ir Jugoslavijoje – įveikę olandus ir vokiečius jie tapo Europos čempionais, o Slovano saugas buvo vienas geriausių turnyro žaidėjų. 1980 m. Masny su savo šalies rinktine Europos čempionate liko trečias. 1982 m. žaidėjas dalyvavo Pasaulio čempionate, tačiau pagrindinio vaidmens rinktinėje nebevaidino ir turėjo pasitenkinti pora pasirodymų aikštėje po keitimo. Po šio turnyro saugas baigė karjerą rinktinėje. Iš viso Čekoslovakijai atstovavo 75 kartus, pasižymėjo 18 įvarčių.

[Samir]

Andrzej Szarmach



Gimė: 1950 m. spalio 3 d.
Tautybė: lenkas
Pozicija: puolėjas
Pagrindiniai klubai: Stal, Auxerre

Atstovaudamas Zabžės Gorniko ir Meleco Stal klubams puolėjas Ekstraklasoje iš viso įmušė 109 įvarčius. 1980 m. persikėlė į Auxerre, kur per penkerius metus sužaidė 148 lygos mačus, pelnė 94 įvarčius ir 1984 m. atvedė savo ekipą iki trečiosios vietos Prancūzijos pirmenybėse. Karjeros pabaigą Szarmachas žemesnių Prancūzijos divizionų ekipose.

Nacionalinėje rinktinėje Szarmachas debiutavo 1973 m. ir jau po metų sužibėjo Pasaulio čempionate. Vakarų Vokietijoje vykusiame turnyre puolėjas puikiai pakeitė susižeidusį komandos lyderį Wlodzimierzą Lubanskį, pelnė 5 įvarčius, rezultatyviausių turnyro žaidėjų rikiuotėje nusileido tik tautiečiui Grzegorzui Lato ir svariai prisidėjo prie lenkų iškovotų bronzos medalių. 1976 m. Monrealio olimpinėse žaidynėse lenkai iškovojo sidabrą, o Szarmachas su šešiais įvarčiais tapo rezultatyviausiu turnyro futbolininku. 1978 m. ir 1982 m. Pasaulio čempionatuose futbolininkas pasižymėjo po sykį, pastarąjame su rinktine vėl užėmė trečiąją vietą. Karjerą nacionalinėje rinktinėje Szarmachas baigė 1982 m., sužaidęs 61 rungtynes ir įmušęs 32 įvarčius.

[Samir]

Antoni Szymanowski



Gimė: 1951 m. sausio 13 d.
Tautybė: lenkas
Pozicija: gynėjas
Pagrindinis klubas: Wisla

Didžiają karjeros dalį Szymanowski praleido Krokovos Wisla ekipoje, su ja 1978 m. tapo Lenkijos čempionu. Trumpai žaidė Varšuvos Gwardia klube, sulaukęs trisdešimties persikėlė į Belgiją ir karjerą pabaigė Club Brugge komandoje. 1975 m. pripažintas geriausiu Lenkijos metų futbolininku.

Nacionalinėje rinktinėje debiutavo 1970 m. 1972 m. iškovojo olimpinį auksą Miunchene, 1974 m. Pasaulio čempionate padėjo komandai užimti trečią vietą. 1976 m. Monrealio olimpinėse žaidynėse laimėjo sidabrą, dalyvavo 1978 m. Pasaulio čempionate. Iš viso iki 1980 m. Lenkijos reprezentacinėje komandoje Szymanowski sužaidė 82 rungtynes, pelnė vieną įvartį.

[Samir]

Zdenek Nehoda



Gimė: 1952 m. gegužės 2 d.
Tautybė: čekas
Pozicija: puolėjas
Pagrindinis klubas: Dukla Praha

Gimęs nedideliame Moravijos miestelyje Huline, Nehoda būdamas devyniolikos persikėlė į Čekoslovakijos sostinę ir apsivilko Dukla aprangą. Šiame klube Nehoda praleido vienuolika metų, tris kartus laimėjo Čekoslovakijos pirmenybes, du kartus – šalies taurę, po du kartus tapo geriausiu bei rezultatyviausiu lygos žaidėju. Iš viso atstovaudamas Duklai Nehoda per 290 lygos rungtynių įmušė 124 įvarčius. 1983 m. pradėjo legionieriaus karjerą, žaidė Vokietijoje, Belgijoje ir Prancūzijoje.

Nacionalinėje rinktinėje Nehoda debiutavo 1971 m. ir atstovavo jai iki 1987 m. Per 16 metų Čekoslovakijos garbę tarptautinėse varžybose puolėjas gynė 90 kartų, pasižymėjo 31 įvarčiu. 1976 m. Europos čempionato pusfinalyje įmušė įvartį į Olandijos rinktinės vartus, o vėliau su rinktine tapo Europos čempionu. 1980 m. Europos čempionate Nehoda pasižymėjo du kartus ir padėjo komandai užimti trečią vietą, 1982 m. Pasaulio čempionate žaidė visose trejose čekoslovakų rungtynėse, tačiau įvarčių nepelnė.

[Samir]

Hans Krankl



Gimė: 1953 m. vasario 14 d.
Tautybė: austras
Pozicija: puolėjas
Pagrindinis klubas: Rapid Wien, Barcelona

Karjerą Kranklis pradėjo Vienos Rapid klube, o sulaukęs dvidešimties jau buvo svarbi šios ekipos dalis. 1973/74 m. sezone puolėjas lygoje įmušė 36, 1976/77 m. – 32, o 1977/78 m. – net 41 įvartį ir tapo rezultatyviausiu futbolininku visoje Europoje. Po šio sezono austrą į savo gretas prisiviliojo Barcelona. La Ligoje Kranklis pritapo žaibiškai, pirmame savo sezone lygoje įmušė 29 įvarčius, tapo rezultatyviausiu pirmenybių žaidėju bei pats pelnęs įvartį finale padėjo Katalonijos superklubui iškovoti UEFA taurių laimėtojų taurę. Deja, austro karjera Barselonoje truko labai trumpai – 1979 m. vasarą futbolininkas pateko į autoavariją. Pats žaidėjas rimtesnių sužalojimų išvengė, tačiau sunkiai sužeista buvo jo žmona. Jos gydymas bei reabilitacija užtruko ir Kranklių šeima nusprendė grįžti į Austriją. Sezoną puolėjas praleido Vienos First ekipoje, vėliau trumpam grįžo į Barcą, padėjo šiai iškovoti Ispanijos taurę, o 1981 m. vėl apsivilko Vienos Rapid marškinėlius. Žaliai baltų gretose Kranklis rungtyniavo iki 1986 m., du kartus laimėjo Austrijos čempionatą, tris kartus – taurę, 1985 m. padėjo komandai pasiekti UEFA taurių laimėtojų taurės finalą, 1983 m. ketvirtą ir paskutinį kartą tapo rezultatyviausiu Austrijos pirmenybių futbolininku. Karjeros saulėlydyje futbolininkas rungtyniavo Viener ir Kremser ekipose, o futbolininko kelią pabaigė Zalcburgo Austria klube. Iš viso per savo karjerą Kranklis sužaidė daugiau kaip 500 lygos rungtynių ir per jas pasižymėjo beveik 400 kartų. Geriausiu Austrijos metų futbolininku puolėjas buvo pripažintas penkis kartus, o 1978 m. geriausio Europos futbolininko rinkimuose nusileido tik Kevinui Keeganui.

Nacionalinėje rinktinėje Kranklis debiutavo 1973 m. 1978 m. Pasaulio čempionate futbolininkas pasižymėjo keturis kartus. Labiausiai Austrijos futbolo aistruoliams įsiminė pergalingas Kranklio smūgis į Vakarų Vokietijos vartus likus porai minučių iki susitikimo pabaigos. Nors turnyrine prasme tos antrojo grupių etapo rungtynės austrams nieko nebelėmė, šis įvartis atnešė jų rinktinei pirmą pergalę prieš amžiną savo varžovę per 47 metus. 1982 m. Pasaulio čempionate Kranklis pasižymėjo kartą. Iš viso iki 1985 m. puolėjas Austrijos rinktinei atstovavo 69 kartus, įmušė 34 įvarčius.

Baigęs žaidėjo karjerą Kranklis treniravo įvairius Austrijos klubus, kurį laiką vadovavo savo šalies rinktinei.

[Samir]

Jozef Mlynarczyk



Gimė: 1953 m. rugsėjo 20 d.
Tautybė: lenkas
Pozicija: vartininkas
Pagrindiniai klubai: Widzew, Porto

Vakarinėje Lenkijos dalyje gimęs futbolininkas iki 1980 m. atstovavo toli gražu ne pačioms pajėgiausioms šalies komandoms – Nova Solo Dozamet, Bielsko Bialos Stal bei Opolės Odrai. Tik sulaukęs 27 metų vartų sargas patraukė Lodzės Widzew klubo dėmesį. Šios ekipos sudėtyje Mlynarczykas per ketverius metus sužaidė 79 lygos rungtynes, 1981 ir 1982 m. tapo Lenkijos čempionu, 1983 m. pasiekė Europos čempionų taurės pusfinalį. 1984 m. žaidėjas persikėlė į Bastia klubą Prancūzijoje, o 1986 m. sausį stojo ginti Porto ekipos vartų. Su šiuo klubu lenkas du kartus laimėjo Portugalijos čempionatą, po kartą – Portugalijos taurę ir supertaurę. 1987 m. Porto su Mlynarczyku tarp savų vartų virpstų laimėjo Europos čempionų taurę, UEFA supertaurę ir Tarpkontinentinę taurę. Portugalijos klubui žaidėjas atstovavo iki karjeros pabaigos 1989 m.

Nacionalinėje rinktinėje Mlynarczykas debiutavo 1979 m. 1982 m. Pasaulio čempionate buvo pagrindinis komandos vartininkas, keturis kartus išlaikė savo vartus sausus ir padėjo komandai užimti trečią vietą. 1986 m. čempionatas nebuvo toks sėkmingas - lenkai jau aštuntfinalyje turėjo pripažinti brazilų pranašumą. Po šio čempionato vartininkas baigė karjerą rinktinėje. Iš viso reprezentacinės Lenkijos komandos vartus Mlynarczykas gynė 42 kartus.

[Samir]

Wladyslaw Zmuda



Gimė: 1954 m. birželio 6 d.
Tautybė: lenkas
Pozicija: gynėjas
Pagrindiniai klubai: Gwardia, Sląsk, Widzew

Karjerą Zmuda pradėlo gimtojo Liublino Motor klube, o 1972 m. persikėlė į Varšuvos Gwardia, kur atsiskleidė kaip vienas talentingiausių lygos gynėjų, paragavo europinio futbolo ir atkreipė nacionalinės rinktinės trenerių dėmesį. 1974 m. gynėjas persikėlė į Vroclavo Sląsk. Žemutinės Silezijos klube gynėjas žaidė šešerius metus ir 1977 m. tapo Lenkijos čempionu. 1980 m. Zmuda persikėlė į Lodzės Widzew ekipą, su kuria per dvejus metus du kartus triumfavo Lenkijos pirmenybėse. 1982 m. sportininkas išvyko į Italiją ir papildė Hellas Verona gretas. Šiame klube Zmuda praleido du sezonus, tačiau jam atsiskleisti sutrukdė nuolatinės traumos. 1984 m. žaidėjas trumpai žaidė New York Cosmos ekipoje, o karjerą baigė Cremonese ekipoje Lombardijoje.

Nacionalinėje rinktinėje Zmuda debiutavo 1973 m. ir iki 1986 m. joje sužaidė 91 rungtynes, pelnė du įvarčius. Gynėjas dalyvavo keturiuose Pasaulio čempionatuose, 1974 ir 1982 m. juose su komanda iškovojo bronzos medalius. Finaliniuose pasaulio čempionatų turnyruose lenkas sužaidė net 21 mačą. Daugiau kartų stambiausio tarptautinio turnyro metu aikštėje yra pasirodę tik vokietis Lotharas Matthausas ir italas Paolo Maldini. 1976 m. Zmuda dalyvavo Monrealio olimpinėse žaidynėse, kur su komanda iškovojo sidabro medalius.

[Samir]

Ladislav Vizek



Gimė: 1955 m. sausio 22 d.
Tautybė: čekas
Pozicija: puolėjas
Pagrindinis klubas: Dukla Praha

Prahos Duklos sudėtį Vizekas papildė 1975 m. ir šiame klube praleido 10 metų, sužaidė 321 lygos susitikimą, per juos įmušė 115 įvarčių, kartą tapo rezultatyviausiu Čekoslovakijos čempionato žaidėju, du kartus išrinktas Čekoslovakijos metų futbolininku. Su Dukla tris kartus tapo Čekoslovakijos čempionu ir du kartus – taurės laimėtoju. Karjeros pabaigoje puolėjas trumpai rungtyniavo Prancūzijos klube Le Havre.

Nacionalinėje rinktinėje Vizekas debiutavo 1977 m. 1980 m. su komanda Europos čempionate užėmė trečią vietą. Tais pačiais metais vykusiose Maskvos olimpinėse žaidynėse pelnė keturis įvarčius ir svariai prisidėjo prie čekoslovakų iškovoto olimpinio aukso. 1982 m. futbolininkas dalyvavo Ispanijoje vykusiame pasaulio čempionate, tačiau įvarčių nepelnė, o rungtynėse su prancūzais buvo pašalintas iš aikštės. Iki 1986 m. Vizekas rinktinės garbę gynė 55 kartus, pelnė 13 įvarčių.